Viktorija Nausėdė: Esu pasiruošusi kalbėti apie nepatogius klausimus mados industrijoje

Šiemet tarp Europos klimato pakto ambasadorių – net 19 Lietuvos atstovų. Tai Europos Komisijos atrinkti bendruomenių lyderiai, aktyvūs, kitus įkvepiantys žmonės. Jie kvies gyventojus, bendruomenes ir organizacijas prisidėti klimatui neutralios Europos iki 2050 m., skatins naudoti alternatyvias transporto priemones, mažinti maisto atliekas, kvies apšiltinti namus, tvariai ir atsakingai elgtis su daiktais.  

Aplinkos ministerija kas savaitę pristato po vieną ambasadorių. Šiandien – tai žiedinės mados platformos TEXTALE įkūrėja ir vadovė, socialinio verslo praktikė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos valdybos narė Viktorija Nausėdė. Dalijamės jos mintimis:

Tapau Europos klimato pakto ambasadore, nes aktyvus dalyvavimas edukuojant ir komunikuojant klimato kaitos klausimais jau daug metų yra kasdienė mano veiklų dalis. Tai, kas kažkada prasidėjo stilingais edukaciniais drabužių mainų vakarėliais, 2018 m. tapo su žiedinės tekstilės ekonomikos klausimais dirbančia nevyriausybine organizacija, kuri daug dėmesio skiria įvairių visuomenės grupių edukacijai, įtraukčiai ir komunikacijai. Ambasadorystė skatina ir suteikia galimybes telkti bendraminčius, atveria gerokai platesnes komunikacijos sklaidos galimybes, padeda siekti didesnių pokyčių.

Mano svarbiausi darbai – dalintis profesine ir praktine patirtimi, kartu su kitais profesionalais ir entuziastais ieškoti atsakymų ir patikimiausių būdų mūsų visų bendram mados pėdsakui mažinti.

Organizuosiu edukacijas mokyklose, bendruomenėse, verslo ir kitose organizacijose, kalbėsiu apie nepatogiausius klausimus mados industrijoje, keičiant įsisenėjusias nuostatas į vadinamąją „antrų rankų“ madą ir skatinant kitus mažus žingsnius bendriems pokyčiams.

Garsiau komunikuosiu apie praktinį tvarumą, raginsiu didžiąsias korporacijas mažinti atskirtį tarp to, ko šiandien norime, ką galvojame, deklaruojame, ir kiek realiai esame pasirengę atsisakyti dėl klimato kaitos mažinimo. Savo pavyzdžiu įkvėpsiu drąsos smulkiuosius verslininkus nenuleisti rankų, išlikti kūrėjais net jei nesijauti komforto zonoje, jei net ne viskas apsimoka, o gyvenimo laukas pilnas prieštaravimų, kliūčių ir nesusipratimų.

Esu mados perpardavimo ir mainų platformos įkūrėja. Dirbame kaip socialinis verslas, keičiame perteklinio vartojimo ir gamybos modelius, skatiname pakartotinį daiktų panaudojimą, mažiname resursų švaistymą ir aplinkos taršą, drauge kuriame socialinius ir ekonominius pokyčius. Su komanda vystome mados technologijų startuolį, leisiantį vartotojams ir verslui, neinvestuojant savo laiko ir energijos, patogiai dalyvauti žiedinės mados ekonomikos kūrimo procese.  Nuo galimybės parduoti ar padovanoti iki priežiūros, valymo, taisymo, edukacijos ir kitų paslaugų užsakymo.  

Kai rinkausi ekologijos ir aplinkotyros studijas, gamtos mokslai tik skynėsi kelią link suvokimo, kad vieną dieną tai taps gyvybiškai svarbiomis sritimis. Anuomet visuomenėje vyravo ekonominiai prioritetai, o bandantys kalbėti apie vartojimo mažinimą, resursų tausojimą ir dar k taršos prevenciją dažnai būdavo palydimi pasukiojant pirštą prie smilkinio. Tada ir žiniasklaida dar „sprendė“, ar klimatas šyla ar ne. Tai vyko, kol visa vilkstinė neigiamų klimato krizės padarinių įrodymų nepasiekė kiekvieno mūsų buities.

Šiandien jau nebūtų tikslu save vadinti aplinkosaugininke. Patirtis vienoje nevyriausybinėje organizacijoje, paskatinusioje baigiamojo darbo tema rinktis darnaus vystymosi principus ir jų įgyvendinimą, dar studijų metais atvėrė kelius į naują, ne visai tuomet suprastą, ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos balanso paieškomis grįstą sritį, kurią šiandien populiariai įvardiname tvarumu. Tad toliau augau jau ne kaip aplinkosaugos, bet kaip tvarių sprendimų vizionierė, antreprenerė.

Visada turėjau aiškią nuostatą – ne tiek kalbėti, kiek imti ir DARYTI. Šiandien, stebėdama įvairias skambias tvarumo deklaracijas, to vis dar labai pasigendu.

Su visais ambasadoriais plačiau susipažinti galima Europos klimato pakto svetainėje čia. Europos klimato paktą Lietuvoje koordinuoja aplinkosauginė organizacija VšĮ Žiedinė ekonomika, projekto el. paštas lt@euclimatepact.eu.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija