Inovacijų politika

Pagrindinis inovacijų politikos strateginio planavimo dokumentas – Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa. Programa parengta siekiant sutelkti valstybės išteklius Lietuvos   inovatyvumui didinti ir kurti konkurencingą, aukšto lygio žiniomis, naujausiomis technologijomis, kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais ir sumania specializacija grindžiamą ekonomiką.

Lietuvos  inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos strateginis tikslas –  didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą kuriant  efektyvią inovacijų  sistemą, skatinančią ūkio inovatyvumą.

Programos tikslai:

  1. Plėtojant naujas žinias ir jų taikymą, ugdyti inovatyvią visuomenę;
  2. Didinti verslo inovacinį potencialą;
  3. Skatinti vertės tinklų kūrimą, plėtrą ir jų tarptautiškumą;
  4. Didinti inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo efektyvumą ir skatinti inovacijas viešajame sektoriuje.


Siekiant stiprios, konkurencingos ekonomikos kiekvienai šaliai būtina  investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tačiau turint ribotus  išteklius reikia priimti sudėtingą sprendimą, kurioms sritims skirti  didžiausią dėmesį ir finansavimą. Sumani specializacija – valstybės paramos moksliniams tyrimams  ir inovacijoms strategija, kurią kurdama Lietuva, kaip ir kitos Europos  Sąjungos šalys, nustatė savo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros  (MTEP) ir inovacijų prioritetus, atsižvelgdama į turimus ar galimus  konkurencinius pranašumus.


LR švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir LR ekonomikos ir inovacijų ministerija yra pagrindinės institucijos, atsakingos už sumanios specializacijos procesą, jų administruojamų priemonių pagrindu įgyvendinami MTEP ir inovacijų  prioritetai.

Inovacijų politikos įgyvendinimą Lietuvoje vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

MTEP ir inovacijų politiką strateginiu lygiu koordinuoja Vyriausybės sudaryta Ministro Pirmininko vadovaujama MTEP ir inovacijų strateginė taryba,  kurios sudėtyje yra MTEP ir inovacijų plėtra suinteresuotų ministerijų,  MTEP ir inovacijų politikos priemones įgyvendinančių institucijų,  mokslo ir studijų institucijų, verslo ir kitų socialinių partnerių  atstovų.

LR švietimo ir mokslo ministro ir LR ūkio ministro įsakymu sudaryta Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo koordinavimo grupė.

Siekiant užtikrinti Lietuvos dalyvavimą pasaulinės ketvirtosios pramonės revoliucijos procesuose – koordinuoti ir kontroliuoti nacionalinės pramonės skaitmeninimo iniciatyvos „Pramonė 4.0“ įgyvendinimą Lietuvoje – LR ūkio ministro įsakymu sudaryta Nacionalinė pramonės konkurencingumo komisija „Pramonė 4.0“.

Siekiant stiprinti mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą, plėsti mokslinių tyrimų ir technologijų bazę bei didinti jos naudojimo efektyvumą, Lietuvoje skirtinguose regionuose įkurti penki integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai). Šiuose slėniuose įsikūrę 25 atviros prieigos MTEP centrai, kurie  skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą, sujungia mokslo potencialą ir  pritraukia įmones dirbti kartu su Lietuvos mokslininkais.

Mokslo ir technologijų parkams tenka pagrindinis  vaidmuo skatinant ir populiarinant inovacijas, skatinant naujų inovatyvių įmonių kūrimąsi, esamų įmonių inovacinę plėtrą, skatinant  mokslo ir verslo inovacinę partnerystę ir vykdant veiklą, susijusią su  inovacijų paramos paslaugų teikimu.

Didelis dėmesys skiriamas palankioms sąlygoms klasteriams kurtis sudaryti. Klasterizacija yra vienas kertinių Lietuvos ūkio (pramonės ir  verslo) plėtros strategijos prioritetų.