Viešojo valdymo institucijų analitiniai gebėjimai: iššūkiai ir galimybės

Įrodymų generavimas ir gebėjimas juos panaudoti pagrindžiant politinius sprendimus yra viena iš kertinių viešojo valdymo sistemos atramų. Visgi Lietuvoje ši atrama dar nėra kaip reikiant prižiūrėta ir stipri. „Mes ne tiek ir daug žinome apie Lietuvos viešojo sektoriaus analitinius pajėgumus. Situacija nėra prasta, bet vis dėlto reikalauja dėmesio“, – teigia Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vadovas Giedrius Viliūnas, skaitęs pranešimą LR Seimo organizuotoje viešojo valdymo pokyčių konferencijoje.

Kas yra reikalinga viešajai politikai įgyvendinti?

Pasak pranešėjo, politikai įgyvendinti reikalingos labai įvairios savybės ir kompetencijos, tarp jų – ir lyderystė, ir gebėjimas komunikuoti su klientais, visuomene, ir žinių valdymas, analitika.

„Analitiniai gebėjimai yra konceptualizuojami, jų galima mokytis, sudėti į tam tikras mokymų programas. Tai apima ir tam tikrą tendencijų analizę, aplinkos skenavimą (stebėseną), ir įžvalgų gebėjimus, ir teorines žinias, ir statistiką, ekonominius dalykus, modeliavimą, galiausiai net ir programų dizaino, programavimo gebėjimus ar gebėjimus artikuliuoti, pristatyti publikai. Visa tai yra matoma kaip kertinis elementas sklandžiai ir patikimai veikiančiam viešajam valdymui“, – dėsto STRATA vadovas.

Kokia situacija Lietuvoje?

Visgi G. Viliūnas Lietuvos įstatymuose dar pasigenda aiškesnių nuorodų į analitiką. Pavyzdžiui, tokiose įstatymuose apibrėžtose sąvokose, kaip valstybės tarnyba, viešasis administravimas ar strateginis valdymas, nuorodų į analitiką bent jau greitu žvilgsniu neaptiksi. „Strateginio valdymo įstatyme minima aplinkos analizė, reikalinga darniai valstybės pažangai užtikrinti. Bet sistema orientuota labiau į kontrolę, planavimą. Galėtumei tikėtis, bet tokių dalykų, kaip iššūkių identifikavimas, į tikslus orientuotas ar įtraukus valdymas, nepamatai“, – atkreipia dėmesį STRATA vadovas.

Situaciją reikšmingai pakeitė COVID-19 pandemijos sukelta krizė. Pavyzdžiui, Vyriausybė staiga pamatė, kad esame visai nepasirengę stebėti ekonomikos būklę, verslo skatinimo plano įgyvendinimo poveikį. Iki krizės rodikliai buvo atnaujinami ne dažniau kaip kartą per ketvirtį. Duomenys laikyti izoliuotuose registruose. Nebuvo renkama informacija realiuoju laiku. Šiandien jau turime kitokią situaciją. Nemažai rodiklių automatizuoti. Atsirado valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos projektas. Pranešėjo teigimu, atrodo, kad dabar jau paklojome gerą pagrindą analitikai.

„Negalėtume sakyti, kad pagal analitinius viešojo sektoriaus gebėjimus tarptautiniu požiūriu atrodome prastai. Pasižiūrėję Tvaraus valdymo švieslentę (angl. Sustainable Governance Indicators) matome, kad esame 13-oje pozicijoje iš 41. Kaip silpnesnės mūsų viešojo valdymo vietos išskiriami įrodymais grįsti instrumentai ir strateginiai pajėgumai“, – pastebi G. Viliūnas.

Daug įžvalgų apie Lietuvos viešojo sektoriaus būklę pateikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai. STRATA kartu su EBPO ir LR Vyriausybės kanceliarija įgyvendina projektą „Įrodymais grįstos politikos formavimas ir politikos vertinimas Vyriausybės centre“. 2020 m. EBPO ekspertai apklausė ministerijas ir atliko išsamią diagnostinę studiją. Galiausiai pateiktos aukšto lygio rekomendacijos, o iki rugsėjo bus parengtos ir detalesnės įgyvendinimo rekomendacijos.

„Ministerijos kalba apie tai, kad joms stinga analitinių gebėjimų, taip pat duomenų, finansavimo. Kita vertus, stebimas ir netolygus analitikos poreikis – kai kuriose institucijose jis nepakankamas“, – sako pranešėjas.

EBPO ekspertai taip pat pasigedo studijų programų, kurios ruoštų analitikus. Kalbėta tik apie vienintelį atvejį – Lietuvos banko inicijuotą ekonominės analizės programos atsiradimą Vilniaus universitete. EBPO išskiria ir tam tikrus atvejus, kur analitika veikia gana sėkmingai, pavyzdžiui, atliekant Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų vertinimus ar panaudojant Valstybės kontrolės atliekamus tyrimus. Visgi, pasak ekspertų, to nepakanka ir reikalingas sistemingesnis požiūris.

Ką galime daryti ir kas iš dalies jau yra daroma?

Pirmiausia, turime atsižvelgti į minėtas aukšto lygio EBPO rekomendacijas. Pavyzdžiui, Lietuvai siūloma aiškiai apsibrėžti analitiko viešajame sektoriuje pareigybę. Taip pat siūloma pasvarstyti, kaip užtikrinsime analitikų parengimą. Siūloma ir aiškiau identifikuoti esamus resursus, juos galbūt konsoliduoti.

STRATA taip pat yra suplanavusi tam tikrus tyrimus: tai ir Žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje atotrūkio analizė, ir Lietuvos viešojo valdymo skaitmeninės transformacijos politinių ir technologinių aspektų apžvalga, ir Žmogiškųjų išteklių valstybės tarnyboje ugdymo sistemos analizė.

„Turime ir dideles tinklaveikos galimybes. Pasaulyje jau yra gerų pavyzdžių, kaip galima jomis pasinaudoti. Pavyzdžiui, Airijos Vyriausybės ekonominės analizės ir vertinimo tarnyba yra tinkliniu principu paskleista per visas ministerijas, vyriausybės institucijas ir taip užtikrina analitinį pagrindą valstybei.

Baigiame parengti mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklą ar institutą, kuris turėtų būti suformuotas valstybės tarnyboje. Jis atitiktų mokslo ir viešojo valdymo ryšius (angl. science-policy interface), mokslo patarimų formuojant politiką (angl. scientific advice for policy making) žanrą, kuris labai ryškus ir Europos Sąjungoje, ir atskirose Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse.

Galime vystyti duomenimis grįstą valdymą, remdamiesi jau visiškai naujos kartos valstybės duomenų valdysenos platforma, kuri šiuo metu plėtojama Lietuvos statistikos departamente. Tai didžiulė galimybė Lietuvai“, – mano G. Viliūnas.

Šaltinis: STRATA