Tekstilės pramonės įmonių pastangas siekiant tvarumo atperka konkurencinis pranašumas tarptautinėse varžybose

Tekstilė laikoma viena prioritetinių pramonės šakų, kuriose, įgyvendinus transformaciją link žiedinės ekonomikos, bus ženkliai pagerinti tvarumo rodikliai. Tai patvirtina ir Kauno technologijos universiteto parengta studija „Žiedinės ekonomikos iššūkiai ir galimybės Lietuvoje“. Kol tekstilės pramonė laukia ES tekstilės gaminių strategijos paskelbimo, Lietuvos įmonės, jau dabar taikančios sprendimus, kurie atliepia būsimus griežtus reikalavimus, įgyja konkurencinį pranašumą globaliose rinkose.

Tekstilės pramonėje – milžiniška verslo niša

Mokslininkai teigia, kad iššūkį aplinkai kelia tekstilės atliekos, susidarančios ją gaminant ir po jos vartojimo. Keturi pagrindiniai momentai, apie kuriuos galvojama kuriant tekstilės poveikio mažinimo planus, yra vandens sąnaudos ir tarša, šiltnamio efektą sukeliančios dujos bei dėl tekstilės atliekų augantys sąvartynai.

Tekstilės gamybai sunaudojamo vandens kiekį puikiai iliustruoja pavyzdys, jog vieniems medvilniniams marškinėliams pagaminti reikia 2 700 litrų gėlo vandens – tiek per pustrečių metų išgeria vienas žmogus. Skaičiuojama, kad dėl dažiklių ir apdailos medžiagų gaminant tekstilę, užteršiama apie 20 proc. pramoninio vandens, o plaunant sintetiką į vandenyną išleidžiama apie 500 tūkst. tonų mikropluošto per metus.

Remiantis statistika, mados pramonei tenka 10 proc. visame pasaulyje išmetamo anglies dioksido, t. y. daugiau nei jo išmeta tarptautinės aviacijos ir jūrų laivybos sektoriai kartu sudėjus. Tam „padeda“ dėl žemų gamybos kainų klestinti greitoji mada. Pagaminamų ir išmetamų drabužių kiekis nuolat auga: europiečiai kasmet sunaudoja beveik 26 kg ir išmeta apie 11 kg tekstilės gaminių. Europos Sąjungoje net 87 proc. jų yra sudeginami arba išvežami į sąvartynus.

Lietuvoje per metus tam skirtuose konteineriuose surenkama vos apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, daugiausia tekstilės atliekų prarandama jas šalinant su mišriomis komunalinėmis atliekomis. 2018 m. čia susidarė 64,6 tūkst. tonų tekstilės atliekų, iš kurių net 51 tūkst. tonų buvo pašalinta sąvartyne arba sudeginta. Dėl to į orą buvo išmesta apie 7,9 tūkst. kg anglies dvideginio.

Beje, perdirbamų drabužių kiekis pasaulyje šiandien vos ne vos siekia 1 proc. Pagrindinė to priežastis – inovatyvių technologijų trūkumas – yra milžiniška verslo niša technologijas kuriantiems startuoliams.

Laukiama ES tekstilės gaminių strategijos

Poveikio aplinkai problemą sprendžiama ir neigiami socialiniai padariniai šalinami spartinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Tam labai svarbi Europos Sąjungos (ES) tekstilės gaminių strategija, kurią planuojama paskelbti pirmąjį 2022 m. ketvirtį. Ja bus siekiama stiprinti pramonės konkurencingumą ir inovacijas šiame sektoriuje, suteikiant postūmį ES tvarių ir žiedinių tekstilės gaminių gamybai. Tikimasi, kad naujieji reikalavimai užtikrins ir tvarų tekstilės pramonės atsigavimą po COVID-19 krizės.

Be kita ko, strategijoje bus pateikiamos gairės, kaip iki 2025 metų padidinti tekstilės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą. Tam numatomas tekstilės gaminių rūšiavimo, pakartotinio naudojimo bei perdirbimo skatinimas bei didesnė gamintojo atsakomybė. Pakartotiniu tekstilės naudojimu norima spręsti greitosios mados problemą ir skatinti naujus verslo modelius, tuo tarpu įsipareigojimas tekstilės gaminius perdirbti turėtų paskatinti inovacijų diegimą ir jų naudojimą pramonės reikmėms.

Jau aišku, kad pramonės pažangą užtikrinsianti tekstilės pramonės transformacija ir su ja susiję pokyčiai bus neišvengiami visų valstybių narių verslams. 

Įsipareigojimų kontekste Lietuvos įmonėms reikalingas užnugaris 

Skaičiuojama, kad strategijos įgyvendinimas Lietuvos pramonei gali kainuoti apie 0,5 mlrd. eurų. Čia itin svarbus veiksnys yra finansų prieinamumas. „Tvarūs verslo modeliai ir procesai neatsiranda iš niekur – į juos tenka daug investuoti. Kadangi Lietuvos, kaip ir Europos, tekstilės pramonės pagrindą sudaro mažos ir vidutinės įmonės, lemiamos reikšmės transformacijai įvykti turės valstybės parama ir palaikymas. Ypač svarbus finansinis valstybės indėlis padedant įmonėms prisitaikyti prie ateinančios naujos tvarios realybės“, – akcentuoja Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos LATIA vadovė Indra Grigonienė.

Trisdešimtus metus skaičiuojanti organizacija vienija daugiau kaip 100 narių. Tarp jų – tekstilės, namų tekstilės įmonės, trikotažo, aprangos siuvimo, apdailos, odos ir kailių, avalynės įmones, prekybinės įmonės, prekiaujančias audiniais, drabužiais, aksesuarais, odos gaminiais, siuvimo ir tekstilės įrengimais, paslaugų įmonės bei mokymo įstaigos.

„Siekdami padėti tekstilės pramonei pasiruošti šiai ateičiai, aktyviai stebime teisėkūros procesus bei juose dalyvaujame, taip pat esame įsitraukę į tarptautinių tekstilės organizacijų veiklą“, – tvirtina I. Grigonienė ir priduria, kad transformacijos neapsiriboja tik Lietuvos pramone – virsmas vyksta Europos ir viso pasaulio mastu.

LATIA informuoja įmones apie būsimus pokyčius bei kryptis, tam, kas laukia artimiausiais metais, ragina ruoštis jau dabar. Organizacija atstovauja tekstilės pramonės interesus Lietuvos bei ES teisėkūros kontekste tam, kad Lietuvos tekstilės pramonė, ženkliai paveikta pandemijos, atsigautų ir būtų konkurencinga tarptautinėje rinkoje.

Negana to, asociacija yra Europos aprangos ir tekstilės organizacijos EURATEX narė. Ši daugiau kaip 160 000 Europos tekstilės įmonių vienijanti organizacija Europos Komisijai yra pateikusi savo viziją dėl ES tekstilės strategijos. Tekstilės pramonės atstovų įsitikinimu, dabartinės aplinkybės suteikia galimybę suformuoti naujus perspektyvius verslo modelius bei dėti konkurencingos ir tvarios pramonės pagrindus.

Vienintelė pasaulyje „Greenpeace“ gamybos partnerė – Lietuvoje

Pastaruoju metu dalis prekinių ženklų perėjo prie aplinkai draugiškesnės gamybos. LATIA vadovės vertinimu, Lietuvos įmonės yra stipriai įsitraukusios į tarptautines vertės grandines, kurios jau keletą metų rodo tendenciją tapti tvaresnėmis, labiau draugiškomis aplinkai.

„Lietuvos tekstilės įmonių žemėlapis yra įvairus – dalis jų jau dirba pagal tvarumą atitinkančius reikalavimus, diegia tvaresnes technologijas bei energetines priemones, sertifikuoja savo procesus bei gaminius, dalis dar tik ruošiasi šiems pokyčiams, skaičiuoja reikalingas investicijas. Ši transformacija nėra lengva – ji reikalauja naujo kompleksinio požiūrio į verslo modelius, todėl užima nemažai laiko ir reikalauja tinkamo pasiruošimo“, – vertina I. Grigonienė. Ji pritaria, kad pirmosios žiedinės ekonomikos keliu žengiančios įmonės turės didesnį pranašumą, joms bus lengviau prisitaikyti prie naujų aplinkosaugos taisyklių.

Įdomus faktas, kad vienintele pasaulinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ gamybos partnere laikoma įmonė veikia būtent Lietuvoje. Prie „Greenpeace“  inicijuoto projekto už švarią madą „Detox“, „Utenos trikotažas“ prisijungė dar 2017 m. Šiemet itin griežtas tekstilės gamybos standartas įmonei pratęstas dar metams. Jis apima platų aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės reikalavimų spektrą, kurie taikomi visuose gamybos etapuose ir užtikrinamas per sertifikavimo priemones bei tyrimais viso gamybos proceso metu.

Konkurencingumo varžybose seksis žiedinės ekonomikos principus taikančioms įmonėms

Naujoji ES tekstilės pramonės strategija bus stiprus postūmis prie žiedinio modelio, kuris leis sumažinti poveikį aplinkai bei socialinius padarinius. Jau akivaizdu, kad sėkmingai transformacijai būtinas nuoseklus žiediškumo principų taikymas visuose vertės grandinės etapuose. Konkurencingumo varžybose į priekį išsiverš tos tekstilės įmonės, kurios tvarumą užtikrins kiekviename žingsnyje nuo dizaino ir gamybos iki pat vartotojų elgsenos, o atsinaujinančios energijos išteklius pasitelks kaip papildomą galimybę didinti veiklos efektyvumą.

Jei apsisprendėte tapti žiedinės ekonomikos įmone, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) dėl konsultacijų kviečia kreiptis į projekto „Smart InoTech pramonei“ komandą.  Ekspertai padės įsivertinti inovacinį potencialą, suformuoti įmonės inovacijų kūrimo strategiją ir rasti tinkamas finansavimo programas.

Parengta įgyvendinant iš Europos Sąjungos stuktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Smart Inotech pramonei“. Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004. Plačiau apie projektą skaitykite ČIA. 

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra