Tarp mokslo ir verslo: sėkminga mokslo idėjų kelionė

Ilgus metus mokslininkai ir verslininkai sunkiai rasdavo bendrą kalbą, todėl ir bendradarbiavimas tarp šių pusių nebuvo didelis. Vos prieš porą metų MOSTA atliktas tyrimas atskleidė, kad verslininkai, kurie nori bendradarbiauti su mokslu, pasigenda informacijos nuo ko pradėti. Tuo tarpu mokslininkus stabdo finansavimo trūkumas, laiko stoka bei iššūkiai surasti tinkamus partnerius. Tačiau netikėtai užgriuvusi pandemija pakeitė daugelį gyvenimo sričių, tarp jų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimą.

„Vis daugiau mokslininkų aktyviai bendradarbiauja su verslu – drąsiau dalinasi savo žiniomis, buria komandas savo idėjoms įgyvendinti ir kuria startuolius. Jų iniciatyvas palaiko mūsų agentūroje veikiančios projektinės veiklos. Pavyzdžiui, padėti visuomenei susidoroti su esama situacija ir pagerinti gyvenimo kokybę skirtas gyvybės mokslų industrijos (GMI) plėtros skatinimo projektas“, – pastebi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.

Įžvalgomis apie tai, kodėl mokslui ir verslui būtina bendradarbiauti ir kodėl taip svarbu mokslininkui realizuoti savo idėjas, dalinasi KTU profesoriai Asta Pundzienė bei Arminas Ragauskas.

Šiuolaikinio mokslininko portretas 

Šiuolaikinis mokslininkas turi būti ne tik žingeidus, bet ir atviras, turintis kitokį požiūrį – lyderis. „Vargu ar įmanomas apibendrinantis atsakymas, bet galėčiau išskirti moderniam mokslininkui būtinas savybes: proto atvirumas, kitokio požiūrio supratimas, nepaprastai plati erudicija – nuo klasikinės filosofijos ir istorijos iki moderniausios fizikos ar politikos ir ekonomikos. Taip pat būtinas puikus humoro jausmas ir charizma, padedantys pritraukti finansavimą savo tyrimams ir transformuoti jį į naujas žinias“, – sako prof. A. Ragauskas.

Apie tai, kad šiandienos mokslininkas – puikus savo srities ekspertas ir lyderis, kalba ir A. Pundzienė: „Tai žingeidus, besidomintis keliais žingsniais į priekį, aktyvus, vystantis naujas tyrimų kryptis, bendradarbiaujantis, buriantis pasekėjus ir, dėka savo idėjų įgyvendinimo, teigiamą poveikį visuomenės ir verslo vystymuisi darantis žmogus“, – sako ji.

Įkvepiančios prielaidos inovacijų kūrimui

Prof. A. Pundzienė pastebi, kad mokslo vertės grandinė prasideda naujų žinių kūrimu ir baigiasi idėjos įgyvendinimu. Bet kurios mokslo srities žinios yra didžiąja dalimi universalios, o jų taikymas – globalus. „Tai – įkvepiančios prielaidos mokslinei veiklai ir inovacijų kūrimui. Kiekvienas tyrėjas atsirenka, kur jis yra stipriausias – vieni geba kurti naujas žinias, kiti – jas įgyvendinti, o jei tyrėjas sugeba ne tik sukurti naujas žinias, bet ir jas pritaikyti – tai labai reti ir vertingi kolegos. Moksliniais tyrimais grįstų idėjų išvystymas ir įgyvendinimas sukuria labai daug teigiamos energijos ir pasitenkinimo pačiam tyrėjui. Jeigu projektas sėkmingas – tavo sukurtos žinios ir jų taikymas gali prisidėti prie mūsų planetos, žmonių gyvybių, gyvūnų rūšių išsaugojimo, geresnės gyvenimo kokybės ir laimingesnės visuomenės. Ar tai ne pakankamas motyvas pabandyti?“, – svarsto KTU profesorė.

Prof. A. Ragauskas pastebi ir kitą – finansinį aspektą: „Mokslininkas, kuris išmano ir sugeba ekonomiškai produktyvias mokslo žinias integruoti į efektyvesnes už esamas technologijas bei pasiūlyti rinkai inovacijas, tampa žmonijos ekonominio progreso varikliu. Jis ne tik visiškai realizuoja savo, kaip atradėjo ir išradėjo ego, bet ir yra finansiškai atlyginamas pajamomis iš rinkos, kurias sukuria jo inovacijos“.

Lietuvos mokslininkai konkuruoja tarptautinėje erdvėje

Prof. A. Pundzienė teigia, kad Lietuvos tyrėjai lyderiai ne tik kuria naujas žinias, ugdo naują lyderių kartą, bet ir prisideda prie mūsų šalies tarptautinio žinomumo ir teigiamos reputacijos formavimo. 

Panašiai mano ir prof. A. Ragauskas: „Lietuvos mokslininkai jau senokai sėkmingai konkuruoja dėl mokslinių tyrimų idėjų finansavimo ir tyrimų rezultatų įgyvendinimo tiek Europos Sąjungoje, tiek ir globalioje rinkoje. Turime įspūdingų sėkmingos konkurencijos rezultatų gyvybės ir sveikatos moksluose, fizikoje, biotechnologijose ir daugybėje kitų mokslo bei technologijų krypčių“.

Verslumas ir žinių troškimas – suderinami? 

Anot A. Pundzienės, tiek naujų žinių kūrimas, tiek verslo vystymas yra laikui imlūs procesai. „Ypač pradžioje žinioms imlaus produkto arba paslaugos sukūrimas ir įdiegimas rinkoje, nuolatinė investicijų paieška, tiekėjų, klientų, partnerių ir investuotojų tinklo įvairiose rinkose išvystymas, augančios organizacijos valdymas užima 24 val. per parą. Todėl pasaulyje universitetai ir tyrimų institutai įvairiai sprendžia tyrėjo ir verslininko karjeros derinimo klausimą“, – sako ji. 

Profesorė priduria, kad žinioms imlius verslus sėkmingai kuria ir vysto tie universitetai bei institutai, kurie užtikrina, kad tyrėjui nepavykus išvystyti sėkmingo verslo, jis gali grįžti dirbti į savo ankstesnę darbovietę ir pareigas. Pavyzdžiui, Stanford Research Institute (SRI) ne tik išlaikoma tyrėjo darbo vieta, bet ir pusę metų tyrėjui – startuolio įkūrėjui ir jo komandai mokamas atlyginimas. „Taip mokslininkas gali greitai visiškai įsitraukti į idėjos išvystymą ir jos komercializavimą. Deja, aplink apstu atvejų, kai žinioms imlios idėjos pagrindu sukurtas startuolis „merdi“, nes mokslininkas dėl savo pagrindinių pareigų neturi laiko jo vystyti, pritraukti investicijų ir pasamdyti patyrusį vadovą“, – pasakoja A. Pundzienė.

Tuo tarpu A. Ragauskas teigia, kad modernus verslas greitai kintančioje, daugiaprasmėje, kompleksinėje ir neapibrėžtoje aplinkoje, būdingoje XXI amžiui, yra labai arti mokslo: „Nors versle sprendžiamos kitokios problemos negu mokslo tyrimuose, bet mokslininko – tyrėjo įgūdžiai ir metodai puikiai naudojami multimilijardiniuose aukštų technologijų versluose, kurių modeliai ir algoritmai remiasi sudėtinga matematika ir dirbtiniu intelektu. Verslumas, vargu, ar yra tinkama sąvoka, kai kalbame apie iš mokslinio pažinimo gimstančias aukštas technologijas. Čia veikia ypatingos modernių verslų kompetencijos“.

Šaltinis - Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra