Švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ sesijos, išlaisvinančios kūrybiškumą

Įpusėjo švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ kūrybinių sesijų ciklas, kurių metu visų programoje ketinančių dalyvauti savivaldybių pažangos planų rengimo komandos turi galimybę išmėginti Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) specialiai programai „Tūkstantmečio mokyklos“ sukurtus bendros kūrybos įrankius ir priemones.

Dabartinė švietimo sistema yra pakitusi, tačiau neretai vis dar remiasi XIX a. sistemai būdingais principais, kuri buvo sukurta atliepti industrializacijos poreikius, t. y. rengti specialistus, gebančius atlikti tam tikrus darbus. Tačiau šiuo metu reikalingi specialistai, gebantys prisitaikyti prie greitai besikeičiančio pasaulio. „Šiais laikais mokyklą lankančiam vaikui svarbu išugdyti gebėjimą prisitaikyti prie neišvengiamai kintančios darbo rinkos situacijos. Dėl to švietimo sistema turi iš esmės transformuotis į visapusiškai lavinančią vaiko esybę aplinką, padedančią pasiruošti ateičiai, kurios negalime numatyti“, – kalbėjo programos vadovas Tomas Liubeckas.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje – ypatingas dėmesys kūrybiškumui. Programos STEAM srities koordinatorė Judita Šarpienė atkreipė dėmesį į tai, kad „Vaikai iš prigimties turi ypatingų gebėjimų inovacijoms, jie yra kūrybiški ir nebijo klysti. Siekdami, kad ugdymosi procese vaikai tokių įgūdžių neprarastų, o juos plėtotų, tokius gebėjimus turime grąžinti mūsų švietimo sistemos specialistams. Tikimės, kad į pažangos planų rengimo procesą įtraukus bendros kūrybos sesijas, dėmesys kūrybiškumui atsiras iš pradžių pažangos planuose, o vėliau pasklis ir įgyvendinant ugdymo procesą.“

Sesijų metu savivaldybių pažangos planų rengimo komandos taiko dalyvaujamojo dizaino (angl. participatory design) procesą simuliuojančius įrankius, kurie leidžia į diskusiją „įtraukti“ net ir tiesiogiai joje nedalyvaujančių grupių balsus. „Sesijos proceso sėkmei ypač svarbi empatija, dėl to ją raginame puoselėti. Mūsų sukurti įrankiai – tarsi empatijos „generatoriai“ – skirti padėti sesijos dalyviams įsijausti į įvairių grupių poreikius, lūkesčius, jausenas. Jie taip pat pagerina darbo atvykusioje komandoje kokybę, nes visiems komandos nariams leidžia gana tolygiai dalyvauti bendroje kūryboje, atskleidžia įvairius galimus sprendimus, padeda surasti kitas perspektyvas, įkvepia naujoms idėjoms ir kt.“, – kalbėjo Dovilė Gaižauskienė, STRATA vyr. politikos analitikė. Ji pažymėjo, jog užsiėmimų metu savivaldybių pažangos planų rengimo komandos yra skatinamos jungti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus, drąsinamos eksperimentuosi ir leisti sau suklysti, nes „bijant klaidų niekada nesukursi ko nors originalaus“.

Viktoras Urbis, STRATA politikos analitikas, papildydamas kolegę sakė: „Užsiėmimų metu dalyviai mūsų sukurtose situacijos tampa ekspertais. Žaidybiniais elementais suformuota neįpareigojanti aplinka skatina įsijautimą, savininkiškumą bei diskusiją apie tikrąsias problemas ir poreikius. Tikimės, kad kūrybinės sesijos metu išbandytus įrankius dalyviai pritaikys ateityje spręsdami savo savivaldybėse kylančias ugdymo (ir ne tik) problemas.“

Ketinimą dalyvauti švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ iki šiol išreiškė 56 šalies savivaldybės. Šios programos tikslas – iki 2030 metų kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti. Programos tikslas bus pasiektas įgyvendinus du projektus, kuriuose, turėdamos partnerio statusą, dalyvaus į du srautus padalintos savivaldybės. Daugiau apie programą: https://tukstantmeciomokyklos.lt/.

Šaltinis: STRATA