Sveikesnės visuomenės link: neišnaudojamas mineralinio vandens procedūrų potencialas

Didesnis dėmesys prevencijai, senėjančios visuomenės keliamų iššūkių akivaizdoje, gali padėti sumažinti gydymui skiriamų lėšų kiekį. Visgi, tik labai nedidelė dalis sveikatos apsaugos išlaidų yra skiriama prevencinei veiklai. Be to, daugelis prevencinių bei sveikatinimo procedūrų yra matomos kaip prabangus malonumas ar laisvalaikis, o ne efektyvi investicija į savo sveikatą. Šis klaidingas požiūris dažnai veda prie neišnaudojamo potencialo, slypinčio šimtmečius taikomose mineralinio vandens procedūrose.

Prevencija – raktas į mažesnes išlaidas sveikatos apsaugai

Sparčiai senėjanti visuomenė, nepakankamas dėmesys sveikam gyvenimo būdui bei ydingi mitybos įpročiai didina sergamumą lėtinėmis ligomis bei mažina atsparumą užkrečiamoms ligoms. Tokia situacija verčia nuolat didinti sveikatos apsaugai skiriamų biudžeto lėšų kiekį, tad Europos Komisija įspėja – siekiant efektyviai prisidėti prie gydymui skiriamų išlaidų mažinimo, būtina jau šiandien pakankamai dėmesio ir lėšų skirti prevencijai bei sveikatinimui.

Tyrimais įrodyta, kad daugelis sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos priemonių gerina visuomenės sveikatos būklę santykinai mažomis sąnaudomis. Prevencinių priemonių rentabilumas įmanomas dėl minimalaus aukštųjų technologijų naudojimo bei nebrangių sprendimų, pasitelkiamų stiprinti natūralų žmogaus organizmo sugebėjimą išgyti, taikymo. Tad sveiko gyvenimo būdo skatinimas ir ligų prevencija turėtų tapti sveikatos apsaugos sistemos prioritetu, įgalinančiu kurti ir įgyvendinti nuoseklią, ilgalaikę bei skirtingas žinybas apjungiančią sveikatingumo skatinimo programą. Tokios programos poreikis Lietuvoje akivaizdus – 2017 m. duomenimis, tik 44 % Lietuvos gyventojų mano esantys geros sveikatos. Tai prasčiausias rezultatas ES. Be to, atsižvelgiant į biudžeto išlaidų kiekį sveikatos priežiūrai, Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria ir dideliu mirčių, kurių galima išvengti prevencijos arba sveikatos priežiūros priemonėmis, skaičiumi. ES vidurkis „lenkiamas“ daugiau nei du kartus.

Neabejotinai, prevencija yra svarbi veiksmingos sveikatos apsaugos sistemos dalis. Nesvarbu ar taikant tik asmeniškai, ar nukreipiant visos populiacijos lygmeniu, prevencinėmis priemonėmis siekiama pagerinti sveikatos būklę bei išlaikyti žemiausią įmanomą ligų, sveikatos sutrikimų ir disfunkcijų riziką. Tai reiškia užkirsti kelią jų atsiradimui, pasitelkiant informacijos, imunizacijos, patikros bei stebėjimo programas. Sėkmingi prevencijos taikymo pavyzdžiai visuomenės sveikatos apsaugos srityje itin matomi pastaraisiais dešimtmečiais. Daugiausia jų – skatinantys mažinti rūkymą bei alkoholio vartojimą. Tačiau, nors egzistuoja nemažai prevencinių veiksmų rentabilumą pagrindžiančių tyrimų, tik labai maža dalis jų, prevencinių priemonių efektyvumą lygina kitų sveikatos priežiūros ar gydymo priemonių kontekste. Tokio tipo mokslinių tyrimų trūkumas dažnai minimas kaip pagrindinė priežastis, kodėl prevencinės bei sveikatinimo priemonės vis dar retai integruojamos į konvencinės medicinos darbotvarkę.

Kiek išleidžiame prevencijai?

EBPO duomenimis tik nedidelė dalis sveikatos apsaugos išlaidų yra skiriama prevencinei veiklai – vidutiniškai 3 proc. Dauguma EBPO narių skiria nuo 2 iki 4 proc. Nuo 1990 m. daugelyje Vakarų valstybių išlaidos prevencijai bei sveikatinimui iš lėto, bet ganėtinai stabiliai didėjo iki pat didžiosios ekonominės krizės. Krizės akivaizdoje, nepaisant sveikatos politikos formuotojų nuomonės prevencijos svarbos visuomenės sveikatai klausimais, išlaidos prevencijai buvo smarkiai sumažintos beveik visose EBPO šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Prieškrizinis išlaidų prevencijai lygis Lietuvoje pasiektas 2014 m. – 1,9 proc. einamųjų sveikatos apsaugos išlaidų. Pastaraisiais metais išlaidų kiekis prevencijai kasmet stabiliai augo ir siekia 2,2 proc., tačiau vis dar stipriai atsilieka nuo ES vidurkio.

Valstybės bei privalomojo sveikatos draudimo biudžetas yra pagrindiniai sveikatos prevencijos finansiniai šaltiniai. Jie padengia didžiausią prevencijos programų ir veiklų išlaidų dalį – net virš  80 proc. Tad siekiant efektyvesnių bei platesniam visuomenės ratui prieinamų prevencijos bei sveikatinimo paslaugų, papildomos lėšos turėtų ateiti būtent iš šių finansavimo schemų.  

Efektyvi prevencija: mineralinio vandens procedūros

Vienas žinomiausių ir populiariausių sveikatinimo bei ligų prevencijos būdų – balneoterapijos (išorinio mineralinio vandens naudojimo) procedūros. Gydymas mineraliniais vandenimis yra natūralios medicinos šaka, paremta mineralinio vandens poveikiu žmonių sveikatai ir taikoma terapiniam gydymui, kuris nukreipia sveikatos priežiūrą iš gydomosios į prevencinę. Mineralinio vandens procedūros gali būti sėkmingai taikomos reumatologijos, kvėpavimo takų, virškinimo, odos, kraujotakos, medžiagų apykaitos, nervų sistemos, ginekologijos ir kitų sričių ligų bei sutrikimų prevencijai ar net gydymui.

Mineralinio vandens panaudojimo prevencijai bei sveikatinimui tradicijos turbūt tokios pat senos, kaip ir pati žmonija. Iki praėjusio šimtmečio vidurio balneoterapija, hidroterapija bei įvairios SPA procedūros buvo populiarios ir plačiai taikomos daugelyje šalių, tačiau kuriant vis veiksmingesnius analgetikus, šios procedūros tapo labiau laisvalaikio, poilsio ar prabangaus malonumo elementu, o ne sveikatos priežiūros priemone.

Nepakankamai medikų, akademikų, politikos formuotojų bei visuomenės dėmesio ši sritis sulaukia ir Lietuvoje. Nors mineralinis vanduo turi plačias taikymo medicinai galimybes, apie platų procedūrų spektrą bei jų prieinamumą kiekvienam mūsų šalyje dar anksti kalbėti. Lietuvoje SPA ir sveikatinimo sektoriaus paslaugomis naudojasi tik gana siauras visuomenės ratas. Pagrindinės priežastys – lėšų bei dėmesio asmeninei savijautai trūkumas. Sanatorijų atstovai pabrėžia – norint pajusti teigiamą poveikį sveikatai, mineralinio vandens procedūrų kursas turėtų trukti bent 7 dienas, o tam nuosavų lėšų dažnai nepakanka. Tad panašu, kad vis populiarėjančios savaitgalio išvykos į Birštono ar Druskininkų kurortus, daugiau malonumas nei investicija į savo sveikatą. 

Prakalbus apie reabilitacijos, gydymo ar ligų prevencijos klausimus, akys nukrypsta į sveikatos draudimą, kurio biudžetas, akivaizdu, nebegalinis, todėl pirmenybė, kaip matoma iš nedidelio procentinio lėšų kiekio, teikiama gydymui, o ne prevencijai. „Norint plėsti mineralinio vandens procedūrų bei kitų sveikatinimo ar reabilitacijos paslaugų prieinamumo galimybes platesniam visuomenės ratui bei didinti sveikatinimo įstaigose praleidžiamų dienų skaičių, būtina kurti finansavimo schemą, įtraukiančią tiek vartotoją, tiek darbdavį bei valstybę. Turime atkreipti viešojo ir privataus sektoriaus dėmesį ir skatindami bendradarbiavimą didinti prevencijai skiriamų lėšų kiekį“, – sako Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė Justė Rakštytė-Hoimian.

Siekiant paskatinti mineralinio vandens procedūrų taikymą prevencijai, reabilitacijai ar net gydymui, būtina ne tik didinti finansavimą, bet ir šioje srityje atliekamų tyrimų skaičių. Tik įrodymais grįstas natūralios medicinos porūšis turi galimybę konkuruoti su tradicinėmis priemonėmis bei paskatinti procesus, nukreipiančius sveikatos priežiūrą iš gydomosios į prevencinę.

Visgi, nepaisant mažo viešojo finansavimo prevencijai, paklausa balneoterapijos procedūroms Lietuvoje nemaža. Bet to, mūsų šalyje atliekamos procedūros pripažįstamos ir tarptautini lygiu. „Sveikatinimo ir reabilitacijos sektoriaus infrastruktūros išvystymo prasme Lietuva visa galva aukščiau už daugelį Europos valstybių. Galime pasidžiaugti Lietuvoje teikiamomis kokybiškomis ir tarptautiniu lygiu pripažįstamomis paslaugomis, nuolat augančiu sveikatos turizmo sektoriumi, gamtoje išgaunamu mineraliniu vandeniu ir gydomuoju purvu, stipriomis sanatorinio – kurortinio gydymo tradicijomis bei viena geriausių bazių medicininei reabilitacijai Europoje“, – pabrėžia J. Rakštytė-Hoimian.

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui InnovaSPA, siekiančiam parodyti, kad inovatyvių sprendimų diegimas gydymo, reabilitacijos bei terminių paslaugų sektoriuose efektyvina sveikatos apsaugą ir prisideda prie senėjančios visuomenės iššūkių sprendimo. Konsorciumas skatina naujų sveikai gyvensenai skirtų inovatyvių produktų kūrimą ir diegimą rinkoje bei tarpregioninį mokymąsi ir keitimąsi žiniomis. Konsorciumo veiklos vykdomos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe ir finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras