Sveikatos technologijos ir biotechnologijos: siekiant ES investicijų išmokta daug pamokų

Sveikatos technologijos ir biotechnologijos – prioritetas, kuriam pagal ES investicijų priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ bei „Eksperimentas“ skirta beveik 80 mln. eurų ES investicijų (vertinant kartu su rezerviniame sąraše esančiais projektais). Šių investicijų siekiančio verslo paraiškų skaičiaus, kokybės, biudžetų dinamika rodo, jog tam tikrose srityse per kelerius metus padaryta didelė pažanga, o kai kur dar slypi neišnaudotos galimybės sėkmingai konkuruoti kuriant pasaulyje paklausius sveikatos sprendimus.

 

Slypi didelis potencialas

Sveikatos bei biotechnologijų srityje Lietuvos kūrėjus suintensyvinti savo pastangas gali motyvuoti įkvepiantys pavyzdžiai. Būtent sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityje turime išradimą, kuris iš visų Lietuvos mokslo pasiekimų atsidūrė arčiausiai Nobelio premijos. Tai prof. dr. Virginijaus Šikšnio sukurta ir vystoma genų redagavimo CRISPR-Cas9 metodologija, už kurią jis kartu su mokslininkėmis iš Maxo Planko (Vokietija) bei Berklio (JAV) universitetų 2018 m. jau gavo prestižinę Kavli premiją. Kad biotechnologijos yra tikrai pelninga veikla, įrodė ir chemikas, enzimologas, biotechnologas ir verslininkas, prof. hab. dr. Vladas Algirdas Bumelis, patenkantis į Lietuvos turtingiausiujų topus.

Sveikatos technologijų ir biotechnologijų sektoriaus dinamika per pastaruosius 5 metus pasaulyje itin ryški. Vien JAV ir Europoje šiame sektoriuje darbuojasi per 700 kompanijų su daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų ir metine140 mlrd. JAV dolerių apyvarta. Bendra pasaulinės biotechnologijų rinkos kapitalizacija šiuo metu vertinama 700 mlrd. JAV dolerių. 2019-aisiais kūrimo stadijoje buvo 1120 medicininių preparatų, skirtų vienai didžiausių žmonijos mirštamumo priežasčių – vėžiui – įveikti.

Biotechnologijų specialistai nusitaikė ir į naujausią pavojų, kuris grasina pasauliui ir jau nusinešė pusę milijono gyvybių. Dabar naudojami koronaviruso aptikimo testai – taip pat biotechnologų nuopelnas. Be to, ne viena mokslininkų komanda pasaulyje dalyvauja lenktynėse, kurių tikslas – sukurti vakciną nuo šio viruso. Kalbama, kad pirmieji skiepai nuo šio sukėlėjo gali būti pagaminti jau šių metų pabaigoje. Lietuviai dalyvauja tiek testų gamyboje, tiek ir kuriant galimą vakciną nuo COVID-19.

Dėl visuomenės sudėties raidos didėja senyvo amžiaus žmonių sveikatos priežiūros priemonių poreikis: 2017 m. ES valstybėse narėse beveik kas penktas gyventojas (19 proc.) buvo senyvo amžiaus (per 65 metų) ir prognozuojama, kad pagyvenusių žmonių grupės dalis nuolat augs. Ši tendencija skatina diegti naujus diagnostikos ir terapijos technologinius sprendimus, plėsti produkcijos panaudojimo sritis, paklausą, o kartu rinkos ir eksporto segmentus. Išskirtinis yra medicinos lazerių ir nanomedicinos technologijų plėtojimo poreikis, kuris gali tapti svarbiu Lietuvos tyrimų ir plėtros srities objektu.

Pagal priemones, skirtas mokslo tiriamajai veiklai ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) remti, kurias administruoja Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), jau finansuotas ne vienas lietuviškas projektas, susijęs su sveikatos technologijomis ir biotechnologijomis.

„Biotechnologijos yra viena iš sričių, kurioje Lietuva turi didelį, bet dar ne iki galo atskleistą potencialą. O pastaruoju metu visi patyrėme, kokia yra svarbi nuolatinė sveikatos sistemos pažanga ir tvarios investicijos į sveikatos technologijas. Tai, kad LVPA šiose srityse prisideda prie verslo ir mokslo bendradarbiavimo plėtros, atradimų kūrimo, inovacijų diegimo – ne tik didelis įkvėpimas, bet ir įpareigojimas būti patikimu projektų valdymo partneriu kritiškai svarbiose ir sudėtingose srityse“, – sakė LVPA direktorius Aurimas Pautienius-Želvys.

LVPA 2016-2020 metais administravo ES investicijų priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ bei „Eksperimentas“, kuriose sveikatos technologijos ir biotechnologijos buvo vienas iš prioritetų.

 

Vidutinis finansavimas didėjo, augo patvirtintų paraiškų skaičius

Vertinant abiejų priemonių rezultatus, iš viso sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityje pateikta beveik 200 paraiškų: 133 pagal keturis priemonės „Intelektas“ kvietimus ir 62 – pagal du priemonės „Eksperimentas“ kvietimus. Patvirtintos – 124.

LVPA ekspertas dr. Vacis Tatarūnas, dalyvavęs šio prioriteto paraiškų vertinime, teigė, jog nors pagal priemonę „Eksperimentas“ paraiškų pateikta mažiau, tačiau finansavimą gavo didesnė dalis paraiškų. Pagal priemonę „Intelektas“ finansavimas atiteko šiek tiek daugiau nei pusei  visų teiktų sveikatos technologijų ir biotechnologijų paraiškų (56 proc.), o „Eksperimento“ finansavimą gavo jau 81 proc. paraiškų, tai yra finansavimas skirtas 4 iš 5 pateiktų paraiškų.

V. Tatarūno teigimu, nepaisant to, jog visoms „Intelekto“ sveikatos technologijų ir biotechnologijų paraiškoms skirtas penktadaliu didesnis biudžetas – 44,21 mln. eurų, palyginus su „Eksperimento“ paraiškomis, vieno projekto vykdymo lėšos pasiskirstė „Eksperimento“ paraiškų naudai. Pagal priemonę „Eksperimentas“ skirtas maždaug 100 tūkst. eurų didesnis vidutinis finansavimas vieno projekto vykdymui nei pagal priemonę „Intelektas“ – atitinkamai 0,696 mln. eurų ir 0,597 mln. eurų.

„Atrodytų, jog sąlyginai mažėja konkurencija, tačiau iš tiesų gerėja paraiškų parengimas. Tai parodo tam tikri duomenys“, – komentavo V. Tatarūnas, paaiškindamas, kad iš viso buvo paskelbti keturi „Intelekto“ kvietimai. Pirmojo kvietimo metu pateikta daugiausiai paraiškų – 70, ir tai sudaro 53 proc. nuo visų „Intelekto“ paraiškų. Iš jų patvirtintos tik 29 paraiškos, kas sudaro 41 proc. nuo teiktų paraiškų. Antrojo kvietimo metu pateiktos 8 paraiškos, patvirtintos – 6, kas sudarė jau 60 proc. nuo teiktų paraiškų. Trečio bei ketvirto kvietimo metu pateikta atitinkamai 21 ir 18 paraiškų, tačiau jų atmetimo procentas buvo žemiausias: patvirtinta atitinkamai 72 proc. ir 75 proc. paraiškų. Panaši tendencija stebima ir „Eksperimento“ atveju. Pirmojo „Eksperimento“ kvietimo metu pateiktos 55 paraiškos, kas sudarė 89 proc. nuo abiejų kvietimų paraiškų. Antrojo kvietimo metu pateiktos 7 paraiškos. Atitinkamai, pirmo ir antro kvietimo metu patvirtintos 44 ir 6 paraiškos, tai yra 80 proc. ir 86 proc. „Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, jog pareiškėjai išmoko tinkamai ir kokybiškai parengti projekto paraiškas finansavimui gauti, o vertintojai įgudo jas įvertinti. Didelę įtaką tam padarė ir vieninga vertinimo metodika, paremta Frascati vadovu“, – sakė V. Tatarūnas.

 

Įdirbis ir idėjų gausa – dviejose srityse

Sveikatos technologijų ir biotechnologijų prioritete paraiškas buvo galima teikti pagal kelias tematikas: pažangios taikomosios technologijos asmens bei visuomenės sveikatai; pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui; molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai.

Pagal priemonę „Eksperimentas“, lyginant su „Intelekto rezultatais“, paraiškų mažėjo visose trijose tematikose. „Tai rodo ne idėjų trūkumą, bet didesnį susikoncentravimą į konkrečią veiklą“ – teigė V. Tatarūnas.

Abiejų priemonių metu didžiausias finansavimas skirtas šioms dviem tematikoms: „Pažangios taikomosios technologijos asmens bei visuomenės sveikatai“ ir „Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai“. „Šių dviejų tematikų populiarumas parodo didžiausią mokslo ir studijų institucijų bei verslo subjektų įdirbį minėtose tematikose. Tuo pačiu išryškėja žinių ir darbų trūkumas sprendžiant ankstyvos diagnostikos ir gydymo klausimus, taikant pažangią medicinos inžineriją. Šioje tematikoje egzistuoja idėjų ir sprendimų trūkumas. Be to, tai parodo ir silpną medicinos ir inžinerijos specialistų bendradarbiavimą ligų prevencijos srityje“, – akcentavo ekspertas.

Pagal priemonę „Eksperimentas“ patvirtintų paraiškų biudžetai, kurie susiję su „Pažangios taikomosios technologijos asmens bei visuomenės sveikatai“ tematika, mažėjo 49 proc., lyginant su „Intelektu“. Neženkliai (0,2 proc.) didėjo paraiškų biudžetai tematikoje „Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai“. Paraiškų biudžetas tematikoje „Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui“ didėjo 38 proc., tačiau išliko trečioje pozicijoje pagal  biudžeto dydį. „Eksperimento“ projektų rezerviniame sąraše didžiausias finansavimo intensyvumas numatytas tematikoje „Molekulinės technologijosmedicinai ir biofarmacijai“ – 6 mln. eurų, mažesnis – „Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai“ – 4,5 mln. eurų. Mažiausias rezervinis finansavimas numatytas tematikoje „Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui“ – 3,6 mln. eurų. „Šie duomenys parodo, jog mažiausia konkurencija yra būtent pastarojoje tematikoje. Taigi ir tikslinga teikti paraiškas būtent šioje tematikoje. Galima pridurti ir tai, jog sergamumas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Ankstyva susirgimų diagnostika, sėkmingas ir tinkamas gydymas gali sumažinti šių ligų pasireiškimą“, – sakė V. Tatarūnas.

 

Sėkmingų paraiškų požymiai: nuo idėjos iki ilgalaikės verslo vizijos

Vertinant rezultatus, kurie rodo, jog paraiškų atmetimo dažnumas mažėja, galima daryti dar vieną prielaidą: konkursuose finansavimui gauti šiuo metu dalyvauja tos įmonės, kurios turi aiškią verslo viziją, nukreiptą į perspektyvą. Jos numato ne tik tai, kaip gautą finansavimą tinkamai išnaudos projekto vykdymo metu, bet ir projekto metu sukurto produkto tolesniam vystymui ir komercializacijai užbaigus projekto veiklas.

Taip pat pastebima, pasak V. Tatarūno, jog geriausių rezultatų paraiškų konkursuose pasiekia pareiškėjai, jau turintys naujų produktų kūrimo patirties. „Prie tokių gerųjų pavyzdžių paminėčiau inovatyvius medicininės molekulinės diagnostikos testus kuriančios įmonės „Diagnolita“ paraiškas. Nuo biožymenų tyrėjų neatsilieka ir vaistų, paremtų biotechnologinėmis žiniomis, paraiškos“, – pasakojo LVPA ekspertas.

Vertinant LVPA teiktas paraiškas, matomos ir kitos bendros tendencijos, kurias naudinga analizuoti planuojantiems teikti paraiškas ateityje. V. Tatarūno pastebėjimu, paraiškos, kurioms skiriamas finansavimas, turėtų turėti kelias aiškiai aprašytas esmines sudėtines dalis.

Pirma, yra svarbu, ar numatomo vykdyti projekto metu bus gautos mokslinės žinios ir atlikti eksperimentinės plėtros darbai, kurių metu bus sukurtas arba ženkliai pagerintas produktas? „Vertinant projektą ne visada aišku, ar bus sukuriamos naujos žinios, kurios leistų sukurti tinkamą produktą, skirtą komercializacijai“, – komentavo LVPA ekspertas.

Be to, rengiamoje paraiškoje turi būti iškeltos tinkamos hipotezės arba originalios idėjos. „Dažniausiai Lietuvos įmonių pateiktos paraiškos būna paremtos užsienio tyrėjų gautomis žiniomis. Tai nulemia, jog aprašytos idėjos negali būti vertinamos kaip naujos pasaulio lygmeniu, o taip neretai neteisingai būna nurodoma paraiškose“, – pabrėžė V. Tatarūnas.

Taip pat projekto veiklos turi būti sistemingos. „Jau iš projekto paraiškoje pateiktų duomenų galima nustatyti, ar projekto veiklos bus vykdomos sistemingai ir ar jas bus galima atkartoti. Projekto sėkmė priklauso nuo tinkamo veiklų suplanavimo“, – teigė LVPA ekspertas.

Būtina ir tinkamai nurodyti projekto vykdymo rizikas. „Pareiškėjai dažnai nenurodo rizikingiausių projekto veiklų, kas apsunkina tinkamą paraiškos vertinimą“, – pastebėjo V. Tatarūnas.

Be to, būtina sudaryti tinkamą komandą, kuri užtikrins projekto veiklų vykdymą. „Paraiškos vertinimo metu didelis dėmesys skiriamas projekto vykdytojams. Vengiant nurodyti projekto vykdytojus, ilgėja projekto vertinimo trukmė, mažėja galimybės gauti teigiamą paraiškos vertinimą bei finansavimą“, – akcentavo ekspertas.

Taip pat projektas turi turėti tinkamai pagrįstą biudžetą. „Sudarant  biudžetą, reikia stengtis jį detalizuoti. Pastebėtina, jog vertinant  projektą yra atsižvelgiama į rinkos kainas“, – sakė V. Tatarūnas.

Infrastruktūros klausimai, patalpų įsigijimas ir nuoma – dar viena svarbi paraiškų dedamoji. „Dažniausiai pareiškėjai siekia įsigyti įrangą, kuri jau yra laisvos prieigos bei gali būti naudojama projekto veikloms vykdyti. Įsigyjant įrangą, ji turėtų būti naudojama tik projekto veikloms vykdyti“, – patirtimi dalijosi LVPA ekspertas.

Ir ne mažiau svarbi sudėtinė paraiškų dalis – projekto verslo vizija  įvykdžius projektą. V. Tatarūnas atkreipė dėmesį, jog neretai paraiškose pateikiama verslo vizija, kuri nebus sėkminga pasibaigus projekto veikloms.

Apie sveikatos technologijų ir biotechnologijų prioritetą, gerąją priemonių vykdymo patirtį ir išmoktas pamokas plačiau bus kalbama liepos 14 d. 10 val. LVPA organizuojamame trečiajame seminare iš ciklo „Sumanioji specializacija“. Registruotis į seminarą galite paspaudę šią nuorodą.

Šaltinis: Lietuvos verslo paramos agentūra.