Suderintos ES patentų taisyklės skatina bendrosios rinkos inovacijas, investicijas ir konkurencingumą

Europos Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis siekiama padėti visoms įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms (MVĮ), geriau pasinaudoti savo išradimais, įdarbinti naujas technologijas ir padidinti ES konkurencingumą ir technologinį suverenumą. Siūlomais reglamentais dėl esminių standartų patentų, priverstinio patentų licencijavimo krizinėse situacijose ir teisės aktų dėl papildomos apsaugos liudijimų peržiūros bus sukurta skaidresnė, veiksmingesnė ir geriau ateičiai pritaikyta intelektinės nuosavybės teisių sistema.

Intelektinė nuosavybė, pavyzdžiui, firminiai ženklai, dizainas, patentai ir duomenys, šiuolaikinėje žinių ekonomikoje tampa vis svarbesni. Intelektinė nuosavybė yra vienas pagrindinių ekonomikos augimo variklių, nes per ją įmonių nematerialusis turtas įgyja vertę. Intensyviai besinaudojantys intelektine nuosavybe pramonės sektoriai sudaro beveik pusę viso BVP ir daugiau kaip 90 proc. viso ES eksporto. 2017–2019 m. beveik 76 proc. ES vidaus prekybos sudarė intensyviai patentais besinaudojančios pramonės šakos.

Naujais pasiūlymais bus papildyta bendra patentų sistema, pradėsianti veikti nuo birželio 1 d.

Esminiai standartų patentai

Esminiai standartų patentai (ESP) – tai patentai, apsaugantys technologiją, kuri buvo paskelbta esmine įgyvendinant standartus rengiančios organizacijos priimtą techninį standartą. Tokie standartai susiję, pavyzdžiui, su junglumu (pvz., 5G, Wi-Fi, Bluetooth, NFC) arba garso/vaizdo glaudinimo ir išskleidimo standartais.

Plečiantis daiktų internetui, vis dažniau bus taikomi ESP (visų pirma junglumo standartams). Todėl ES technologiniam suverenumui labai svarbi gerai veikianti ir už inovacijas atlyginanti sistema, palengvinanti prieigą prie technologijų.

Siūloma ESP licencijavimo sistema siekiama sukurti subalansuotą sistemą, kurioje būtų nustatytas visuotinis ESP skaidrumo, konfliktų mažinimo ir veiksmingų derybų lyginamasis standartas. Ja siekiama šių dviejų pagrindinių tikslų:

• užtikrinti, kad tiek ES ESP savininkai, tiek įgyvendintojai Europos Sąjungoje diegtų inovacijas, gamintų ir pardavinėtų produktus ir užtikrintų ES konkurencingumą pasaulinėse rinkose;
• užtikrinti, kad galutiniai naudotojai, įskaitant MVĮ ir vartotojus, galėtų gauti naujausiomis standartizuotomis technologijomis pagrįstus produktus sąžiningomis ir pagrįstomis kainomis.

Priverstinis licencijavimas

Naudodamasi priverstiniu patentų licencijavimu vyriausybė gali naudoti patentuotą išradimą be patento savininko sutikimo. Savanoriški licencijavimo susitarimai su gamintojais paprastai yra tinkamiausia gamybos plėtros priemonė, tačiau, jei savanoriškų susitarimų nėra arba jie nėra tinkami, atėjus krizei privalomas licencijavimas kaip kraštutinė priemonė gali padėti suteikti prieigą prie pagrindinių krizę įveikti padedančių produktų ir technologijų. Šiuo metu veikia 27 skirtingi nacionaliniai priverstinio licencijavimo režimai, nors daug vertės grandinių veikia visoje ES. Tai gali sukelti teisinio netikrumo ir teisių turėtojams, ir intelektinės nuosavybės teisių naudotojams.

Naujosiose taisyklėse numatyta nauja ES masto privalomo licencijavimo priemonė, kuri papildytų ES krizių valdymo priemones, pavyzdžiui, bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonę, HERA reglamentus ir Lustų aktą. Po COVID-19 krizės šios naujos taisyklės dar labiau padidina Sąjungos atsparumą krizėms, užtikrinant prieigą prie pagrindinių patentuotų produktų ir technologijų krizių metu, jei savanoriškų susitarimų negalima sudaryti arba jie nėra tinkami.

Papildomos apsaugos liudijimai

Papildomos apsaugos liudijimas (PAL) yra intelektinės nuosavybės teisė, kuria pratęsiamas žmonėms skirto ar veterinarinio vaisto arba augalų apsaugos produkto, kuriam leidimą išdavė reguliavimo institucijos, patento galiojimo terminas (iki penkerių metų). Ja siekiama skatinti inovacijas ir ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą šiuose sektoriuose. Tačiau PAL apsauga suteikiama tik nacionaliniu lygmeniu. Todėl dabartinei sistemai būdingas susiskaidymas, tai lemia sudėtingas ir brangias procedūras, taip pat teisinį netikrumą.

Šia iniciatyva sukuriamas bendrasis PAL, papildantis bendrąjį patentą.  Vykdant PAL reformą taip pat nustatoma centralizuota nagrinėjimo procedūra, kurią Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba įgyvendina glaudžiai bendradarbiaudama su ES nacionalinėmis intelektinės nuosavybės tarnybomis. Pagal šią tvarką vienai paraiškai bus taikomas vienas nagrinėjimo procesas, po kurio, jei rezultatas pasirodys teigiamas, kiekvienai paraiškoje nurodytai valstybei narei bus išduotas nacionalinis PAL. Pagal tą pačią procedūrą taip pat gali būti išduotas bendras PAL.

Daugiau informacijos čia.

Šaltinis: EEN Lietuva