STRATA analitikė Ramunė Juozapaitienė: senėjančios visuomenės iššūkius svarbu spręsti kompleksiškai

Sveikesni, aktyvesni ir kūrybingi žmonės yra sveikos visuomenės ir augančios ekonomikos pagrindas, o senėjančios visuomenės tendencijos tik sustiprina šių dedamųjų svarbą politinėje darbotvarkėje. Įžvalgomis apie senėjančią visuomenę ir su požiūrio į vyresnę kartą kaita susijusias galimybes dalinasi Ramunė Juozapaitienė, STRATA politikos analitikė, viena iš analitinės apžvalgos „Senstanti Lietuvos visuomenė“ rengėjų.

Įžvalgų platforma „Agenda“ dalinasi straipsnių ciklu tema „Sidabrinis potencialas Lietuvoje“. Rengiant temą, laikomasi požiūrio, kad vyresnio amžiaus žmogus nėra našta, verčiau pilnavertis pridėtinės vertės valstybei kūrėjas. Sidabrinis – vyresnio amžiaus žmonių – potencialas temoje atsiskleidžia sidabrinės ekonomikos teikiamomis galimybėmis. Terminas „sidabrinė ekonomika“ apibūdina dėl specifinių vyresnio amžiaus žmonių poreikių atsiradusią naują prekių ir paslaugų rinką bei sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytiems darbo rinkos modeliams kurti. Daugiau šios temos straipsnių skaitykite čia. 

– Koks senėjančios visuomenės scenarijus prognozuojamas Lietuvai – kaip greitai mes, kaip visuomenė, senstame?

– Visuomenės senėjimo tendencija stebima visose išsivysčiusiose šalyse, tačiau Lietuvai prognozuojamas vienas pesimistiškesnių scenarijų. Šios ilgalaikės projekcijos skaičiuojamos vertinant prielaidas, kaip ateityje galėtų kisti Lietuvos gimstamumo, migracijos bei tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai. Ir kol kas pagal juos Lietuva neatrodo gerai. Jei visuomenė nepasipildo naujais nariais, kitaip tariant, auginame vis mažiau atžalų, mūsų migracijos politika nėra lanksti ir prarandame dalį jaunesnio amžiaus populiacijos dėl mažesnio konkurencingumo kitų ekonomikų darbo rinkoje, visuomenė sensta. Lietuvos atveju netgi 2 kartus sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Prognozuojama, kad iki 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena vyriausių Europoje. Žinoma, gali būti, kad prognozuojamas senėjimo tempas lėtės, jei, pavyzdžiui, atsiras ryžtingesnių politinių žingsnių Lietuvos demografinėje politikoje. Tačiau neabejotina, kad turime nuosekliai stebėti ir vertinti senėjimo rodiklių dinamiką ir dėti pastangas, kad pesimistinės prognozės nepasitvirtintų.

– Apžvalgoje išskiriate aktyvaus senėjimo indeksą. Ar galite pakomentuoti, koks tai indeksas ir kaip pagal jį atrodo Lietuva?

– Aktyvaus senėjimo indeksas atspindi, kaip valstybėms sekasi formuoti ir įgyvendinti visuomenės senėjimo politiką. Europos Sąjunga stengiasi skatinti aktyvų senėjimą. Aktyvus senėjimas suprantamas kaip sveikas, nepriklausomas, aktyvus gyvenimas vyresniame amžiuje, toliau dalyvaujant darbo rinkoje ar kokioje nors kitoje neekonominėje veikloje, plėtojant visaverčius socialinius santykius, mokantis. Indeksas leidžia pamatuoti konkrečios šalies vyresnės populiacijos dalies gyvenimo kokybę ir potencialą jai augti bei palyginti šiais aspektais ES valstybes tarpusavyje. Vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė ir prielaidos jai augti matuojamos vertinant daugiau nei dvidešimt rodiklių. Jie sugrupuoti į keturias sritis, nusakančias vyresnės visuomenės dalies ekonominį ir socialinį aktyvumą, sveiko ir nepriklausomo gyvenimo galimybes, gebėjimus ir aplinką, užtikrinančius kokybišką gyvenimą senėjant.

Lietuvos pozicijos šiame indekse panašios į kitų Rytų Europos šalių. Kol kas nesiekiame ES vidurkio, nors pagal šio indekso užimtumo dimensiją patenkame į ES šalių penketuką. Neatskleisto vyresnio amžiaus žmonių potencialo ir erdvės tobulėti tikrai turime ir daugiau nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, kurių vyresnio amžiaus žmonės labiau linkę bendrauti, savanoriauti, mokytis, yra savarankiškesni ir finansiškai saugesni.

– Pastaruoju metu Europos Sąjungos institucijos formuoja atsakingą požiūrį į senjorus, teigiant, kad šie – ne išlaikytiniai, o pridėtinės vertės valstybei kūrėjai. Šiame kontekste gimsta sąvoka „sidabrinė ekonomika“. Ar galite paaiškinti, kokios galimybės apibūdinamos „sidabrinės ekonomikos“ terminu?

– Sidabrinė ekonomika – tai ekonomikos dalis, kurios varomoji jėga yra ekonominės galimybės, atsirandančios augant specifinių poreikių turinčiai vyresnio amžiaus žmonių daliai. Sidabrinė ekonomika siejama su vyresnio amžiaus žmonių sukuriamu potencialu augti ekonomikai, atsižvelgiant į didėjančias jų išlaidas, inovacijų plėtrą, stengiantis atliepti jų vartojimo ir gerbuvio specifiką, darbo vietų skaičiaus augimą sidabrinei ekonomikai aktualiuose sektoriuose, ypač pažangių technologijų gamybos, informacijos ir komunikacijos technologijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, sveikatos priežiūros ir kt.  Siekiant pasinaudoti augančiu potencialu, reikia keisti požiūrį į senėjimą, pažinti dabartinius ir nuspėti ateities specifinius poreikius, atrasti naujas ekonomines nišas ir, diegiant inovacijas, prisitaikyti.

Lietuvoje trumpuoju laikotarpiu sidabrinės ekonomikos plėtrą galėtų paskatinti vyresnio amžiaus žmonių įgalinimas, nes jų perkamoji galia ir gyvenimo būdas kol kas negali užtikrinti pakankamos paklausos. Geresnė jų sveikata, darbo rinkai reikalingi įgūdžiai, didesnė motyvacija mokytis, kurti verslą, palankios sąlygos socializacijai sukurtų prielaidas aktyvesniam jų, kaip sidabrinės ekonomikos kūrėjų, dalyvavimui. O Lietuvos įmonės, besiorientuojančios į užsienio rinkas, turėtų atsižvelgti į pasaulines senėjimo tendencijas, formuodamos savo verslo plėtros ir inovacijų strategijas.

– Apžvalgoje pažymima, kad turime aibę priemonių, valdomų skirtingų ministerijų, veikiančių senstančios visuomenės problemos padarinių minkštinimo principu. Tačiau didesnio teigiamo pokyčio ir slinkties nuo „problemos sprendimo“ prie požiūrio į efektyvų naujų galimybių ir potencialo išnaudojimą stinga. Kuo tai aiškintumėte? Ar turime ilgalaikę strategiją, kaip ekonomiką pritaikyti prie visuomenės senėjimo?

– Numatoma, kad apie 2070 m. Lietuvos gyventojų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė sieks beveik 86 metus ir šimtui darbingo amžiaus žmonių teks 60 vyresnio amžiaus žmonių, t. y. dvigubai daugiau nei šiuo metu. Neabejotina, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė yra didėjančios gerovės įrodymas. Kartu tenka pripažinti, kad senėjanti visuomenė kelia iššūkių sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoms, darbo rinkai, todėl veiksminga valstybės politika senėjimo klausimu yra šiandienos būtinybė.

Visgi, kai kurios teigiamam pokyčiui būtinos transformacijos, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos įpročių susiformavimas, požiūrio į senėjimą pasikeitimas, įvyksta per ilgesnį laiką. Be to, „senėjimo politika“, „sidabrinė ekonomika“ – Lietuvos kontekste tai dar pakankamai naujos sąvokos. Kol kas, svarstant senėjančios visuomenės klausimą, kalbama, kaip pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą ir dažnai apsiribojama sveikatos, socialinių paslaugų sistemos tobulinimu, prarastų darbo pajamų kompensavimu. Tačiau naudinga būtų šią temą išplėsti ir imtis ilgalaikės pažeidžiamumo prevencijos, ieškoti naujų ekonominių nišų, investuoti į ateities visuomenės transformaciją, tobulinant švietimą, ugdymą, inovacijas ir mokslinius tyrimus.

Esminiams ekonomikos ir visuomenės pokyčiams reikia ilgalaikio planavimo ir stiprios lyderystės. Jų stingant, kol kas problemas sprendžiame trumpalaikėje perspektyvoje taškiniu būdu, atskirai pagal kiekvienos ministerijos kompetenciją.  Tam, kad situacija po truputį keistųsi, parengėme apžvalgą, turėdami tikslą inicijuoti diskusijas apie tai, kaip Lietuva galėtų kompleksiškai spręsti senėjančios visuomenės keliamus iššūkius. Norime sutelkti suinteresuotas šalis, padėti suformuluoti ilgalaikius tikslus ir sukurti veiksmingą jų įgyvendinimo mechanizmą. Būtų idealu, jei nustatytume gilumines Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių problemų priežastis, rastume būdų užkirsti joms kelią, o demografines tendencijas panaudotume ekonomikos plėtrai.

– Galiausiai, ar gaji frazė „jaunimas – mūsų ateitis“ išlieka teisinga ir aktuali dabartinės demografinės kaitos kontekste? 

– Nenuostabu, kad jaunimas tapatinamas su naujomis viltimis dėl geresnės ateities. Dauguma jaunų žmonių paprastai yra geros sveikatos ir darbingi, labiau linkę mokytis. Visgi, nenuvertindama jaunų žmonių potencialo, pridurčiau, kad ateitis yra kuriama dabar, kai susitinka visų kartų atstovai. Apskritai norėtųsi kultūrinio pokyčio, kad vengtume klišių dėl amžiaus ir kad žmogaus potencialą vertintume pagal kitus kriterijus. Galiausiai, svarbu įvertinti tai, kad ir jaunesnio, ir vyresnio amžiaus žmonių grupės yra heterogeniškos – į jas patenka skirtingo potencialo, gebėjimų, poreikių ir požiūrio žmonės. Veikiausiai visi  pažįstame aktyvių, inovatyvių, idėjų turinčių ir siūlančių vyresnio amžiaus žmonių ir pasyvių, abejingų jaunesnės kartos atstovų. Manau, visuomenės senėjimo kontekste labai svarbu akcentuoti diskriminavimo dėl amžiaus problemą ir vyraujančius neigiamus stereotipus. Turbūt nedažnas susimąstome, kad jauninančio kremo ar senėjimą atitolinančio maisto papildo reklamoje siunčiama vyresnį amžių stigmatizuojanti žinutė. Kai visuomenė kūrybiškai pažvelgs į ateities iššūkius ir bus sveikesnė, optimistiškesnė ir aktyvesnė, neigiamas nuostatas bus kur kas lengviau pakeisti ir sukurti prielaidas teigiamiems pokyčiams mūsų visuomenėje.

Straipsnis originaliai publikuotas įžvalgų platformoje „Agenda“.

Pašnekovę kalbino Rūta Jadzevičiūtė.

Šaltinis: Vyriausybės strateginės analizės centras - STRATA