Socialinių inovacijų stebėsenos sistemos beieškant

Norint suprasti, kiek smarkiai šalis yra pažengusi vienoje ar kitoje srityje, būtina stebėti ir vertinti veiksnius, prisidedančius prie norimo progreso. Vienose srityse tą daryti labai paprasta, kitur gi tenka sukti galvą ir ieškoti būdų, kaip sekti ir matuoti iš pirmo žvilgsnio nepamatuojamus dalykus. Būtent į šią kategoriją patenka ir socialinės inovacijos. Kitaip negu technologinės inovacijos, kurių prieaugį, sukuriamą pridėtinę vertę, eksportą ar komercializavimo sėkmę galima pamatuoti skaičiais, socialinės inovacijos kuria pridėtinę vertę visuomenei ir šios vertės taip paprastai nepamatuosi. Tačiau tai nereiškia, kad negalima bandyti ir ieškoti būdų, kaip tą padaryti.

Siekdamas spręsti netechnologinių (kartu ir socialinių) inovacijų stebėsenos problemą, Lietuvos inovacijų centras prisijungė prie tarptautinio konsorciumo PASSPARTOOL, kurio tikslas – pagerinti viešosios politikos formuotojų gebėjimą kurti veiksmingą politiką, palaikančią neformalius ir atvirus inovacijų procesus regioniniu lygmeniu, daugiausia dėmesio skiriant socialinėms bei netechnologinėms inovacijoms. Vienas iš būdų tą padaryti – per veiksmingą socialinių inovacijų stebėjimo sistemą, todėl konsorciumo partneriai reguliariai renkasi į nuotolinius susitikimus ir dalinasi geraisiais pavyzdžiais, kaip tokia stebėjimo sistema galėtų atrodyti. Per paskutinį partnerių susitikimą buvo dalinamasi galimais pavyzdžiais iš Lietuvos.  

Susitikime dalyvavę Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) projektų vadovas Artūras Malysis pristatė savo patirtį, kaip pritaikius dirbtinį intelektą buvo atliekama inovatyvių įmonių Lietuvoje paieška ir analizė. Buvo sukurtas modelis, pagal kurį įmonės buvo suskirstytos į dvi kategorijas – inovatyvias ir neinovatyvias. Nors atliekant tyrimą STRATA nevertino įmonių pagal jų gyvavimo laiką, modelis parodė, kad dažniausiai prie inovatyvių įmonių kategorijos buvo priskiriamos jaunesnės įmonės. Kitaip tariant, dirbtiniu intelektu paremtas modelis atskleidė ryšį tarp inovatyvumo ir įmonės amžiaus. Galbūt tokia technologija būtų tinkama ir socialinėms inovacijoms matuoti, kur kartais reikia atrasti ryšį ar santykį tarp veiksmo ir jo sukuriamos socialinės vertės.

Dar vieną stebėsenos pavyzdį pristatė iniciatyvos „Kurk Lietuvai“ vadovė Agila Barzdienė. Pasak jos, iš pradžių buvo siekiama pamatuoti kiekvieno iš iniciatyvoje dalyvaujančio jaunojo talento įgyvendinimo projekto daromą poveikį Lietuvos viešajam valdymui. Tačiau galiausiai buvo suvokta, kad toks matavimas atims pernelyg daug laiko ir žmogiškųjų išteklių, o ir rezultatų pritaikomumas kėlė iššūkių. Todėl „Kurk Lietuvai“ dalyvių ir jų veiklos progresą ėmė matuoti pasitelkdama kiekybinius rodiklius, o iniciatyvos kuriamą pridėtinę vertę – ne per konkrečių projektų poveikį, bet per jaunųjų talentų bendruomenės kūrimą, nes būtent ši bendruomenė ilgainiui taps pokyčių ir inovacijų viešajame sektoriuje iniciatore, puoselėtoja ir įgyvendintoja.        

Savo stebėsenos sistemos pavyzdžiu pasidalino ir organizacijos „Junior Achievement Lietuva“ vadovė Andželika Rusteikienė. Pasak jos, norint suprasti, kurios inovatyvios priemonės veikia, o kurioss ne, labai svarbu jas matuoti, ir kaip pavyzdį pateikė projektą „AcceleratorX“, skirtą moksleivių verslumo įgūdžiams ugdyti. Siekdami įvertinti, kaip kinta projekte dalyvaujančių moksleivių verslumo kompetencijos, organizatoriai nusprendė dalyviams teikti verslumo kompetencijų sertifikatus, kuriems gauti moksleiviai turi ne tik išlaikyti egzaminą, tačiau ir užpildyti specifinį klausimyną prieš ir po dalyvavimo programoje. Toks duomenų rinkimo būdas galiausiai parodė ne tik verslumo kompetencijų pokytį, bet ir atskleidė, kad programoje dalyvavę ir sertifikatus gavę jaunuoliai kur kas lengviau apsisprendė, ką nori studijuoti ir kokios karjeros siekti.

„Matome, kad Lietuvoje yra pavienių socialinių inovacijų projektų stebėsenos ir vertinimo pavyzdžių, bet kol kas neturime bendros sistemos, kaip vertinti socialines inovacijas šalies ar regionų mastu. Todėl kartu su partneriais ieškosime būdų, kaip geruosius Lietuvos ir užsienio pavyzdžius paversti vientisa stebėsenos sistema“, – sako Lietuvos inovacijų centro įgyvendinamo projekto PASSPARTOOL vadovė Justė Rakštytė-Hoimian.

Iniciatyva PASSPARTOOL veikia pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe ir yra kofinansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras.