Skaidri plastiko ateitis tvarumo eroje. E-DIH.LT kliento sėkmės istorija

Tvarumo amžiuje plastikas, iš jo pagamintų pakuočių naudojimas ir gamyba gali skambėti su ganėtinai neigiama konotacija. Augant vartotojų sąmoningumui, parduotuvėse vis dažniau naudojant tiek popierinius, tiek ir daugkartinio naudojimo maišelius paprastam vartotojui gali atrodyti, kad plastikas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Įvaizdį, kad plastiko ateitis – miglota griauna sėkmingai Panevėžyje plastiko atliekas antram gyvenimui prikelianti E-DIH.LT klientė „Plastara”. 

Strateginę kryptį padiktavo eksporto rinkos

Modernų ir pasiteisinusį požiūrį į plastiko pernaudojimą padiktavo anksti įmonės pasirinkta eksporto kryptis: Skandinavija ir Vakarų Europos valstybės. Sprendimas susieti savo veiklos konceptą su stipriausiomis kontinento ekonomikomis – pasiteisino, nes ypač Skandinavijos regiono lyderystė tvarumo srityje padiktavo įmonės strateginę kryptį bei orientaciją į plastiko pernaudojimą. Šiandien plastiko ciklo kontrolė jau daug modernesnė ir Lietuvoje. Veikiančios depozito sistemos – geras pavyzdys, jog su tinkama motyvacija į perdirbimo ciklą gali būti grąžinama daugybė plastiko produktų. 

Įdomu, kad šiandien taromatuose visoje Lietuvoje surinkta tara kaupiama ir perdirbimui transportuojama įmonės  pagamintuose tvirtuose maišuose. Įmonės direktorius Viktoras Vlaščenko pabrėžia, kad ši sistema jiems svarbi ne tik dėl to: „Taromatuose surenkamose atliekose mes matome ne šiukšles, ką dažnai mato vartotojai, o naujas galimybes: žaliavas, iš kurių galėsime gaminti pačius įvairiausius produktus. Mūsų įmonėje požiūris, kad visas tinkamas plastikas turi grįžti į gamybą – kertinis. Ši filosofija prasideda nuo žaliavų gavybos ir tęsiasi per visus gamybos procesus, į gamybą sugrąžiname visas atraižas, visus likučius, niekas nenueina veltui. Tai gerai ir verslui, ir aplinkai.” 

Gamybos augimas ir plastiko pakaitalai

Kitaip nei daugeliui verslų pastarieji metai „Plastarai” buvo ypač sėkmingi, o ir šiemet įmonė planuoja gamybos apimtis dvigubinti: nuo 300 tonų iki 600 tonų produkcijos per metus. Pasaulyje randantis vis daugiau tradicinio plastiko alternatyvų, natūraliai kyla klausimas, ar vykdant sparčią gamybos plėtrą planuojama į produkcijos spektrą įvesti produktų, pagamintų iš alternatyvių žaliavų: 

„Tiesa ta, jog pasaulyje vystoma ne viena tradicinio plastiko alternatyva, tačiau šiandien negalėčiau išskirti tokios, kuri turėtų ryškų potencialą pakeisti visą tradicinio plastiko gamybą pilna apimtimi ir ilgam. Pavyzdžiui, šiandien mūsų gamykla Panevėžyje galėtų būti pasiruošusi pakeisti žaliavą į bio plastiką, jei turėtumėme tvarią ir ilgalaikę alternatyvą. Tačiau faktas tas, kad tokios alternatyvos šiandien nėra, o dalinis tradicinio plastiko keitimas bio plastiku sukuria dideles problemas plastiko perdirbimui, nes surinktame ir į gamybą grąžinamame plastike atsiranda bio tarša. Žinoma, didelis faktorius yra ir kaina, šiandien tradicinis perdirbtas plastikas yra ženkliai pigesnis nei alternatyvos, o vartotojai ne visada yra pasiruošę mokėti daugiau už pakuotę” – teigia V. Vlaščenko. 

Panevėžyje įsikūrusios gamyklos komanda šiandien svarsto apie maksimalią veiklos robotizaciją ir procesus, padedančius suvaldyti didelį augimo šuolį. Tokiose situacijose kviečiame pasitarti su ekspertu iš Europos skaitmeninių inovacijų centro E-DIH.LT, kurio klientais yra ir UAB „Plastara”.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras