Proaktyvus problemų sprendimas – kokiais ištekliais naudotis?

Pastarieji keleri metai, lydimi Covid-19 pandemijos bei kupini geopolitinių rizikų bei ekonominio neapibrėžtumo, įrodė, kaip svarbu užtikrinti greitą ir efektyvią viešųjų institucijų reakciją siekiant įveikti socialinius ir ekonominius iššūkius. Nepaisant to, greita reakcija nėra pats veiksmingiausias būdas spręsti plataus masto ekonomines problemas. Kas pasikeistų, jei galėtume ne reaguoti į jau įvykusias krizes, o proaktyviai numatyti galimas rizikas ir atitinkamai veikti, siekiant jų išvengti?

Duomenų analitikos pritaikymas siekiant atpažinti bei numatyti galimas tendencijas gali ne tik padėti teikti personalizuotas ir proaktyvias paslaugas verslui, tačiau ir mažinti verslo bei valdžios sąveiką, taip išvengiant perteklinės biurokratijos. Taip pat ir dirbtinio intelekto panaudojimas analizuojant didelius duomenų kiekius gali padėti stebėti MVĮ poreikius vis kintančioje aplinkoje. Ilgalaikėje perspektyvoje tokia analizė padėtų kurti verslo plėtrai palankesnę aplinką.

Nauja tarptautinė iniciatyva PROACTsme

Akivaizdu, jog pažangių technologijų naudojimas siekiant suteikti proaktyvias paslaugas verslui – ypač naudinga praktika. Deja, viešojo sektoriaus institucijos Europoje ją įgyvendina nepernelyg dažnai. Pastebėję šią spragą, partneriai iš Lietuvos, Lenkijos, Norvegijos, Airijos, Ispanijos ir Graikijos susibūrė į iniciatyvą PROACTsme, kurios įgyvendinimo laikotarpiu dalyvaujančios valstybės tarpusavyje keičiasi gerosiomis praktikomis ir skatina pokyčius tiek regioninėse, tiek nacionalinėse politikose.

Tarptautinės iniciatyvos pagrindu lapkričio 29–30 dienomis partneriai susitiko Salonikuose, Graikijoje, kur keletas vietinių institucijų pristatė savo patirtis analizuojant duomenis.

Duomenų analitikos vaidmuo sprendžiant pakrančių miestų problemas

Salonikų miestas yra įsikūręs prie pat Viduržemio jūros kranto, todėl miesto struktūroje esantis vandens elementas sukuria dinamišką ir įvairiems pokyčiams jautrią aplinką. Tokios vietos yra priklausomos nuo vėjo, bangų, potvynių ir atoslūgių reiškinių, be to, pakrančių teritorijose pastebimas intensyvus gyventojų skaičiaus augimas, taip pat žemės ir kurortų plėtra. Būtent dėl šių veiksnių svarbu tinkamai suplanuoti ir įgyvendinti plėtros modelius reglamentuojančią vietinę politiką.

Pastebėję, jog politikos formavimas dažniausiai grindžiamas intuicija, o ne didžiaisiais duomenimis ar argumentuotais įrodymais, Salonikuose įsikūręs CERTH (Mokslinių tyrimų ir technologijų centro Hellas) informacinių technologijų institutas kartu su kitų Europos pakrančių teritorijų atstovais įgyvendino tarptautinę iniciatyvą CUTLER.

Iniciatyvos pagrindu konkrečios pakrančių miestų problemos buvo sprendžiamos dirbtinio intelekto algoritmų pagalba, surinkus duomenis iš miestuose įrengtos jutiklių infrastruktūros, socialinių tinklų, forumų bei kitų viešųjų duomenų šaltinių. Tokie didžiųjų duomenų analizės metodai vėliau naudojami ekonominės veiklos, socialinio ir aplinkosauginio poveikio matavimui, alternatyvų formavimui bei efektyviausių sprendimų paieškai. Tai leido politikos formuotojams sprendimus ir vertinimus atlikti didelių duomenų ir jų analizės pagrindu.

Tarptautinės iniciatyvos PROACTsme partnerių ateityje laukia dar keletas mokomųjų vizitų, kurių metu bus susipažinta su skirtingomis gerosiomis regionų praktikomis, siekiant patobulinti kiekvienos dalyvaujančios teritorijos regioninę bei nacionalinę politiką. Iniciatyva įgyvendinama pagal programą Interreg Europe. Daugiau informacijos rasite čia: https://www.lic.lt/projektai/tarptautiniai/proactsme/

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras