Pramonės transformacija – misija (ne)įmanoma?

2030-ųjų vizijoje, įvardintoje Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodyje 2020–2030 m., Lietuva – stipri inovatorė ir plačiai žinomas aukštųjų technologijų centras Europoje. Šalyje dominuoja maži, išmanūs ir lankstūs fabrikai, nuolat išbandomos pačios naujausios technologijos, yra sėkmingai išplėtota darbo rinka ir pramonės infrastruktūra. Tačiau kol kas ne visos šios prognozės sėkmingai pildosi, kodėl?

Lietuvos inovacijų centras bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai spalio 20 d. organizavo renginį „Skaitmeninė pramonės transformacija – misija (ne)įmanoma”, kuriame LIC ir Vilniaus PPAR pateikė daugybę argumentų, jog skaitmeninė verslo transformacija yra ir patraukli, ir įveikiama užduotis. Renginyje pirmą kartą viešai pristatytas LIC ekspertų parengtas „Suminis pramonės skaitmeninimo indeksas 2022”.

Ką sako indekso diagnozė? 

Lietuvos apdirbamosios pramonės sektoriui pastarieji metai buvo sėkmingi: „Galima pasidžiaugti, jog pagal skaitmeninimą įgalinančią aplinką bei technologijų naudojimą Lietuva Centrinės ir Rytų Europos regione yra tarp lyderių, o atsilieka tik nuo Čekijos ir Slovėnijos. Stipriausios technologinės kryptys, kuriose šalis demonstruoja ganėtinai aukštus rezultatus, apima dirbtinį intelektą, e-komerciją bei integraciją su tiekėjais ir klientais, beje, pagal pastarąjį technologinį rodiklį Europos Sąjungoje esame antri. Nepaisant to, 3D spausdinimo panaudojimas prototipų ar produktų kūrimui bei robotikos sprendimai Lietuvos pramonėje naudojami retai ir yra laikomi silpnosiomis įmonių grandimis” – teigia vienas indekso autorių, LIC ekspertas Povilas Bacevičius.

Įmonių apklausos duomenys rodo, jog pramonės gamybiniai pajėgumai pastaruoju metu yra nepakankami. Be to, įmonėms trūksta darbo jėgos, o darbuotojų darbo užmokestis auga greičiau nei įmonių produktyvumas – tai mažina į eksporto rinkas orientuotos pramonės konkurencingumą, o pramonės pasitikėjimo rodikliai krenta žemyn. Studijoje „Suminis pramonės skaitmeninimo indeksas 2022” apžvelgiami ir apdirbamosios pramonės įmonių ateities lūkesčiai bei požiūris į skaitmeninimo iniciatyvas. Verslo atstovų teigimu, didžiausi skaitmeninės transformacijos trikdžiai susiję su darbuotojų kompetencijų bei finansinių lėšų trūkumu.

„Skaitmeninių inovacijų ekosistema Lietuvoje dar nėra pilnai išplėtota, trūksta vieningos skaitmeninimo kultūros sklaidos, kuri plačiau įtrauktų įmones į skaitmeninę transformaciją. Būtų pravartu plačiau skleisti gerąsias skaitmeninimo praktikas, kad įmonės galėtų aiškiau matyti įdiegto skaitmeninimo rezultatus, verslo skaitmeninės transformacijos privalumus. Tačiau kaip verslo sektoriaus atstovė galiu pasidžiaugti, jog renginių šia tema vis daugėja ir skaitmeninimo kultūros sklaida tikiuosi įgaus didėjantį pagreitį verslo bendruomenėje“ – įžvalgomis dalinasi renginio „Skaitmeninė pramonės transformacija – misija (ne)įmanoma” dalyvė, UAB „Comfort Heat“ vadovė dr. Vyda Mozūriūnienė.

Galimybės Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonėms 

Pirmasis žingsnis skaitmeninės transformacijos link – skaitmeninimo poreikių ir galimybių diagnozė arba panašios veiklos, kuriomis sertifikuotų ekspertų pagalba įmonė gali įsivertinti dabartinę situaciją skaitmeninimo kontekste. Tokią paslaugą jau artimiausiu metu siūlys tarptautinė iniciatyva ADMA Trans4mers, kurią drauge su 35 partneriais iš visų 27 Europos Sąjungos šalių Lietuvoje įgyvendina LIC bei Vilniaus pramonės, prekybos ir amatų rūmai: „Šią iniciatyvą įgyvendinantys partneriai Lietuvoje įmonėms pasiūlys konsultuotis su daugiau kaip šimtu sertifikuotų skaitmeninės transformacijos ekspertų – transformerių, kurių dalis darbuosis LIC ir Vilniaus PPAR. Siekant pasiūlyti aukštos kokybės paslaugas, šiuo metu transformeriai dar yra sertifikavimo procese, tačiau jau netrukus įmonės iš Lietuvos galės pasinaudoti jų paslaugomis” – teigia Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė Vilma Akelaitienė.

Skaitmeninimo kelionė lengvesnė su patikimu partneriu 

ADMA Trans4mers įmonėms siūlys visą paketą paslaugų: galimybę nuotoliniu būdu įsivertinti stipriausias bei silpniausias įmonės veiklos sritis, pagal tai, kartu su ekspertais, sudaryti detalų transformacijos planą, naudotis įvairiomis konsultacijomis ir įrankiais, kurie padės pasiekti norimo rezultato.

„Poreikių įsivertinimas – tik pirmasis žingsnis transformacijos kelionėje. Įsivertinę, ką ir kur norėtumėme ir galėtumėme patobulinti savo įmonėse, neišvengiamai susidursime su finansų klausimu. Žinoma, investicijoms pinigus galime uždirbti ar sutaupyti, bet galime jų ir pritraukti. Viešosios paramos galimybių siekiantiems eiti skaitmeninės transformacijos keliu yra tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. Tereikia žinoti, kur jų ieškoti, kurios galėtų tikti jūsų įmonei ir kaip jas pasiekti. Pinigai – ne panacėja, jų šaltinių ir panaudojimo specifikos įvairovė labai didelė. Visai nesunku suklysti, siekiant juos pritraukti investicijoms į skaitmeninę transformaciją. Kitaip tariant – reikalinga pasitarti su skaitmeninimo „gydytoju“, kuris gali padėti susigaudyti šioje painiavoje. Toks gydytojas yra Lietuvos inovacijų centras” – teigė LIC Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius.

„LIC yra vieno iš trijų Lietuvoje veikiančių Europos skaitmeninių inovacijų centrų (ESIC) koordinatorius. Veikdami bendrame 136-ių ESIC tinkle Lietuvos įmonėms teiksime paslaugas ūkio ir viešojo sektoriaus subjektams, padedami jiems pasirinkti, diegti ir naudoti naujas skaitmenines technologijas, siekiant skaitmeninti produktus ir procesus. Skaitmenizavimo poreikių diagnozė, bandymai prieš investuojant, įgūdžių formavimas, partnerių, technologijų ir finansavimo šaltinių paieška – tai tik dalis iš to, ką ESIC siūlo įmonėms. Visa tai kartu su inciatyva ADMA Trans4mers – derinys, kai vienas plius vienas yra daugiau nei du” ­– teigė Artūras Jakubavičius.

Sesija „Skaitmeninė pramonės transformacija – misija (ne)įmanoma” organizuota įgyvendinant tarptautinę iniciatyvą ADMA TranS4MErs. Šio tarptautinio projekto tikslas – konsultuoti mažas ir vidutines įmones pažangios gamybos ir skaitmeninimo procesų klausimais. Iniciatyvos pagrindu kuriamas platus įmonių transformacijos ekspertų tinklas, kuris turės pajėgumus ir galimybes teikti greitas, lanksčias ir itin specializuotas mentorystės paslaugas. Šios paslaugos bus orientuotos į tikslą padėti įmonėms spręsti ekologinius, skaitmeninius ir socialinius iššūkius bei transformuoti jas link modernių, ateities gamybos įmonių.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras