Parengti pedagogų pasiūlos ir paklausos scenarijai ateinantiems 4 metams

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) įvertino pedagogų pasiūlos ir paklausos prognozes ateinantiems 4 metams. Išskirti trys ateities scenarijai: pirmasis sudarytas, darant prielaidą, kad iki šiol vyravusios tendencijos išliks aktualios ir toliau, du papildomi – remiantis švietimo bendruomenės išskirtais veiksniais, galimai lemsiančiais pedagogų pasiūlos ir paklausos pokyčius. Apibendrinama, kad, jei studentai, įgiję pedagogo ar susijusią kvalifikaciją, nesirinks darbo mokyklose, visų trijų scenarijų atvejais į mokyklas ateinančių pedagogų nepakaks pakeisti išeinantiems.

Pirmojo scenarijaus „Viskas kaip iki šiol“ atveju numatoma, kad 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija esmingai nepaveikia pedagogų pasiūlos ir paklausos. Į mokyklas kasmet ateina dirbti tokia pati dalis pedagogo kvalifikaciją naujai ar seniau įgijusių asmenų kaip ir 5 pastaruosius metus. Išėjimo į pensiją dažnis nesikeičia. Pedagogų darbo krūvis išlieka panašus. Situacijai susiklosčius pagal pirmąjį scenarijų, pedagogų trūkumas 2024–2025 m. būtų stebimas daugelyje specializacijų. 

Antrojo scenarijaus „Stabtelėjimas su naujomis galimybėmis“ atveju numatoma, kad išlieka COVID-19 pandemijos nulemti karantino suvaržymai, dalis verslo stabdo prekybą ir paslaugas. Tuomet, ekonomikos augimui sulėtėjus, nedidinamas finansavimas švietimo sistemai. Tokios suplanuotos priemonės, kaip visuotinai prieinamas ikimokyklinis ugdymas, priešmokyklinio ugdymo programos ilginimas ar įtraukiojo ugdymo plėtra, atidedamos 2025 ar vėlesniems metams. Švietimo sistemoje toliau vyrauja miršus arba nuotolinis ugdymo būdas, dėl kurio mokyklas palieka daugiau nei įprasta pensinio amžiaus pedagogų. Tačiau darbą mokyklose suvokiant kaip saugią vietą sunkmečiu, ją renkasi daugiau naujai ar seniau pedagogo kvalifikaciją įgijusių asmenų. Darbingo amžiaus pedagogai savo darbo vietą palieka rečiau. Įvykiams susiklosčius pagal antrąjį scenarijų, pedagogų trūkumas 2024–2025 m. būtų mažesnis nei kitų scenarijų atvejais, tačiau situacija liktų nepalanki suplanuotiems pokyčiams švietimo politikoje. 

Trečiojo scenarijaus „Pokyčiai paskatinti atsigavimo“ atveju numatoma, kad ugdymo sistema sėkmingai atsigauna po COVID-19 pandemijos pasekmių ir sugrįžta prie įprastinio darbo ritmo. Dėl pagerėjusios ekonominės situacijos nuosekliai auga švietimo finansavimas ir pedagogų darbo užmokestis. Pedagoginių studijų studentams skiriamos stipendijos prisideda prie didesnio absolventų įsidarbinimo mokyklose. Švietimo sistemoje įgyvendinamos suplanuotos priemonės. Tai nulemtų didesnį nei kitų scenarijų atvejais pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų poreikį.

Palyginti su 2020–2021 m. dirbančių pedagogų skaičiumi, visuose 3 scenarijuose didžiausias santykinis suminis pedagogų trūkumas numatomas chemijos, fizikos, gimtosios kalbos (ne lietuvių), matematikos, biologijos specializacijose. Didžiausias nominalus suminis trūkumas – ikimokyklinio ugdymo auklėtojų specializacijoje. Tačiau pastarasis, vertinant santykį su šiuo metu dirbančiais šios specializacijos pedagogais, yra vienas mažesnių. 

„Kad ir pagal kurį scenarijų situacija susiklostytų, aiškiai matyti, kad esamo mokytojų tinklo sąlygomis pedagogų pasiūlos ir paklausos disbalanso problema gili ir išliks aktuali artimiausiais metais. Todėl svarbu ją spręsti kompleksiškai. Išlieka problema, jog pedagogo ar susijusią kvalifikaciją įgyjantys absolventai dažnu atveju nesirenka darbo mokyklose. Būtina strategija, kuri numatytų priemones ar paskatas po studijų tęsti pedagogo karjerą. Taip pat kritiškai svarbu formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į pedagogo profesiją“, – teigia Beatričė Leiputė, STRATA vyriausioji politikos analitikė.   

Pedagogų pasiūlos ir paklausos prognozavimo modelį STRATA parengė 2017–2018 m. 2020 m. modelis atnaujintas. Modelio rezultatams apskaičiuoti naudojami Pedagogų registro, Užimtumo tarnybos ir Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenys. Tyrimas atliktas LR Vyriausybės kanceliarijos ir LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu.

Šaltinis: Vyriausybės strateginės analizės centras - STRATA