„Open R&D Lietuva“: mokslas pasiekiamas ranka

Jau  ketveri metai  „Open R&D  Lietuva“ prekės ženklas pristato mūsų šalį kaip patrauklų ir dinamišką  regioną pasaulinėje mokslo, technologijų ir inovacijų rinkoje. Atviras  mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas  „OPEN R&D  Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus,  mokslinių  tyrimų institutus,  mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos  centrus, sudaro unikalias galimybes mokslininkams, tyrėjams,   technologijų perdavimo vadybininkams  megzti kontaktus  ir ieškoti   bendradarbiavimo partnerių ar potencialių užsakovų  tiek Lietuvoje, tiek  pačiose įvairiausiose pasaulio valstybėse,  mokslo ir studijų  organizacijose,  verslo įmonėse.

Nuo dirbtinio intelekto iki civilinės inžinerijos

„Open R&D Lietuva“ tinklą kuruoja  Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) bei Švietimo ir mokslo  ministerija. Iškeltas uždavinys, kaip pabrėžė „Open R&D Lietuva“  tinklo vadovė Gintarė Narakienė, - skatinti bendradarbiavimą tiek su  vietiniu,  tiek su tarptautiniu verslu. Todėl buvo įkurtas „Open R&D  Lietuva“ tinklo Kontaktų centras, kuris padėtų verslui lengviau rasti  reikalingas mokslo paslaugas.  Užsakovams nereikia niekur klaidžioti.  „Open R&D Lietuva“ tinklo Kontaktų centras  veikia vieno langelio  principu. Užtenka atsiųsti užklausą, ir netrukus pateikiamas atsakymas,  su kuo toliau vertėtų bendrauti, kas atitiktų verslo poreikius nuo  mokslinių tyrimų ir matavimų iki naujų technologijų ir produktų.

Vien šiemet  gauta daugiau nei 100  užklausų iš verslo atstovų Lietuvoje  ir užsienio šalių. Jų geografija   gana plati: JAV, Airija, Švedija, Suomija,  Kinija, Indija,  Pakistanas,  Izraelis, Ukraina, Liuksemburgas, Vokietija,  kaimynės Lenkija ir  Baltarusija. Domimasi tokiomis sritimis kaip dirbtinis intelektas ir  mašininis mokymasis, išmanieji prietaisai ir miestai, savivaldžiai  automobiliai, 3D spausdinimas, naujos medžiagos,  maisto technologijos,  vėjo energetika, elektronikos prietaisų kūrimas, mechatronika, medicinos  technologijos, civilinė inžinerija.

 „Open R&D Lietuva“ tinklo nariai  gali pasiūlyti platų paslaugų spektrą: universitetai, mokslinių tyrimų  institutai, mokslo ir technologijų parkai, atviros prieigos centrai  teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų.

Atveriant pasaulio rinkas

 „2017 metais pradėjome dalyvauti pasaulinėje pramonės technologijų parodoje  „Hanover Messe“ Vokietijoje. Jau rezervuotas plotas  ir 2019 metams, kuomet dalyvausime  jau trečią kartą - pasakojo G. Narakienė. -  Nuoseklumas yra labai  svarbu: turime parodyti, jog esame rimtas žaidėjas šioje galingoje  pramonės industrijoje. Pirmais metais tik prisistatėme, o šiemet  sulaukėme ir tokių įmonių kaip „Samsung“ ir  „Huawei“ susidomėjimo. Mokslininkai dabar derina galimus užsakymus.”

Per pastaruosius 2017- 2018 metus  pristatant „Open R&D Lietuva“ tinklą dalyvauta įvairiuose  renginiuose JAV, Izraelyje, Vokietijoje, Kinijoje, Ukrainoje ir kt., kur  Jungtiniame stende „Open R&D Lithuania“ bei konferencijų metu  pristatinėjamos Lietuvos mokslininkų sukurtos technologijos, vystomos  inovacijos bei teikiamos mokslo paslaugos.

Po Pekino tarptautinės prekybos  paslaugomis parodos CIFTIS džiugūs rezultatai - pasirašyta Vytauto  Didžiojo universiteto (VDU) ir Kinijos žemės ūkio universiteto sutartis  dėl bendradarbiavimo. Taip pat planuojama pasirašyti bendradarbiavimo  sutartį tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), VDU ir  Centrinio medicinos universiteto Pekine. Šiuo metu derinamos paskutinės  detalės.  Pasak „Open R&D Lietuva“ tinklo vadovės, atsiveria galimybės žengti į didžiulę Kinijos rinką.

„Šiuo metu dalyvaujame parodoje „WorldFood  2018“ Kijeve, Ukrainoje.  Didžiausias akcentas teko MITA organizuojamai  konferencijai “Open R&D Lietuva – inovatyvios maisto technologijos  maisto pramonei“.  Lietuvos mokslininkai, tarp kurių net trys  profesoriai, Ukrainos verslo atstovams pristatė savas technologijas bei  teikiamas mokslo paslaugas tokiose srityse kaip naujų funkcinių medžiagų  kūrimas, maisto produktų gamybos technologijos, inovatyvių maisto  produktų kūrimas, funkcionalus maistas ir kt.“ - pasakojo G. Narakienė

Gruodžio pradžioje laukia  biotechnologijų paroda “BioFit“  Prancūzijoje.  Lietuvos tyrėjai   pristatys savo paslaugas ir technologijas tokiose srityse kaip  personalizuota ir regeneracinė medicina,  kamieninių ląstelių ir pažangi  vaistų terapija, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, molekulinės  medicinos ir biofarmacijos  technologijos, pažangi medicinos inžinerija  ir veterinarija.

„Norime Lietuvos mokslininkams suteikti  pačias geriausias sąlygas efektyviai pristatyti vystomas technologijas,  inovacijas, teikiamas mokslo paslaugas, todėl “Open R&D Lietuva”  komanda pasirūpina stendais, jų apipavidalinimu, konferencijų  organizavimu,  auditorijos pritraukimu bei kitomis detalėmis.“ -  pasakojo G. Narakienė.

Nepamirštant ir Lietuvos

 „Įsivaizdavome, kad Lietuvoje visi   žino apie mūsų universitetus ir jų teikiamas paslaugas įmonėms, kad gali  duoti didelę pridėtinę vertę plėtojant verslą. Tačiau kuo daugiau  bendraujame, tuo labiau įsitikiname,  kad ir Lietuvoje dar reikia daug  padirbėti viešinant ir pristatant mūsų mokslininkų galimybes bei  teikiamas paslaugas verslui. Turime atsigręžti ir į Lietuvą, kad  galėtume žengti į priekį“, - sakė “Open R&D Lietuva” tinklo vadovė.

 Pavyzdžiui, šį rudenį surengti dveji   mokslo ir verslo pusryčiai. Kaune kalbėta maisto ir agrotechnologijų   tema renginyje  „Iš laboratorijos į virtuvę“. Vilniuje mokslo ir verslo  pusryčiai buvo skirti išmaniesiems miestams - „Ateities būstas:  išmanieji namai ir konstrukcijos“. Mokslininkai per kelias minutes  supažindino, kokiai sričiai atstovauja ir ką norėtų pasiūlyti verslo  įmonėms.  Po trumpų prisistatymų vyko asmeniniai pokalbiai. Įmonių  atstovai galėjo iš karto aptarti su mokslininkais kilusias idėjas arba  susitarti dėl tolesnių susitikimų.

“MITA  per “Open R&D Lietuva” tinklą  organizuoja nemažai renginių Lietuvoje, kad mokslininkai galėtų  pasidalyti informacija, susipažinti su verslo įmonėmis ir pristatyti  savo veiklos sritis, - sakė KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro  technologijų perdavimo projektų vadovas Robertas  Armonaitis. - Dar  viena galimybė  megzti kontaktus su įmonėmis -  „OPEN R&D Lietuva“  tinklo Kontaktų centras. Bent kelis kartus per mėnesį  iš jo sulaukiame  verslo užklausų.”

Labiau matomi ir žinomi

Vis dėlto KTU atstovas labiausiai  pabrėžė  “Open R&D Lietuva” tinklo teikiamą paramą tyrėjams  ir  projektų vadovams keliaujant į užsienį ir mezgant naujus ryšius,  siekiant  pritraukti į Lietuvą užsienio įmonių.  Pavyzdžiui,  jau  pasirašyta KTU sutartis su Potsdamo technologijų centru dėl  tarpininkavimo ir potencialių klientų paieškos Vokietijoje.

Taip pat labai naudingi, pasak R.  Armonaičio, įvairūs jungtiniai  vizitai, MITA  organizuojami  per šį  tinklą. Šiemet  rugsėjį  per verslo misiją Štutgarte užmegzti kontaktai  su skaitmeninių inovacijų centru “Softwarezentrum”. Tariamasi dėl   galimybių apsikeisti patirtimi ir šio centro atstovų vizito į Lietuvą.

Daugybė kontaktų užmegzta ir dvejus  metus  iš eilės dalyvaujant “Hannover Messe” parodoje Vokietijoje.   Tikimasi, kad jie išsirutulios iki sėkmingų derybų ir sutarčių.

“Daugiausia keliavome į Vokietiją. Ten  mūsų pagrindinė  rinka.  Vokietija  pirmauja  Europoje automatikos,  robotikos, elektronikos srityse, ypač kai jos  susijusios su automobilių  pramone.  Į ją dabar stengiamės labiau orientuotis,  nes ateina didelės  kompanijos “Continental” ir “Hella”, - pasakojo KTU atstovas.

Naudingos iniciatyvos

 LSMU Plėtros tarnybos vadovė  Laima  Matusevičienė taip pat džiaugėsi “Open R&D Lietuva“ tinklo  sudarytomis galimybėmis vykti į užsienio komandiruotes ir stažuotes. Jos  davė daug naudos.

„Nuo pat pradžių,  kai buvo sukurtas  “Open R&D Lietuva“ tinklas, labai aktyviai dalyvavome visose  iniciatyvose, ir manome, kad jos yra viena geriausių galimybių šiuo metu  Lietuvos mokslininkams, tyrėjams ar technologijų perdavimo  vadybininkams pristatyti mokslo rezultatus užsienyje“, - sakė LSMU  atstovė.

Pavyzdžiui, viena tokių  iniciatyvų buvo  komandiruotės į Japoniją. Dabar LSMU įgyvendina nemažai bendrų projektų  su  Kumamoto ir Hirošimos universitetais. Jų rezultatas bus įvairios  medicinos inovacijos.

 „Dalyvaudami parodose Europos  valstybėse ir JAV, užmezgėme puikių kontaktų. Pavyzdžiui, pradėjome  bendradarbiauti su  JAV korporacija „Cerner“, sveikatos technologijų  tiekėja.  Per „Open R&D Lietuva” tinklą turėjome galimybę  susipažinti su Graco mieste Austrijoje veikiančiais sprendimais,  pritaikytais sveikatos priežiūrai. Šiuo metu  Lietuvoje taip pat vykdome  bandomąjį projektą dėl medicinos duomenų valdymo ir panaudojimo  sveikatos srities inovacijoms kurti. Daugiau negu penkerios derybos  vyksta su įvairiose Europos Sąjungos valstybėse veikiančiomis įmonėmis  dėl mūsų sukurtų inovacijų licencijavimo bei diegimo“, - pasakojo L.  Matusevičienė.

Ir Lietuvoje, ir užsienyje

Vilniaus Gedimino technikos universiteto  (VGTU) Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė  didžiausią „Open R&D Lietuva” tinklo naudą bent šiuo metu mato  Lietuvoje. Jis padeda pasiekti Lietuvos  verslą,  suteikia papildomų  galimybių parduoti savo žinias, inovacijas, technologijas,  paslaugas.  Per „Open R&D Lietuva” tinklo Kontaktų centrą kreipiasi nemažai   įmonių, ieškančių tam tikrų paslaugų, kurias VGTU tyrėjai gali  pasiūlyti.  Pavyzdžiui, šiuo metu vykdomos trejos derybos su įmonėmis,  kurių užklausos buvo gautos nuo rugsėjo mėnesio.

„Per „Open R&D Lietuva” tinklą  turime galimybę pasiekti ir užsienio partnerius, dalyvauti įvairiose  parodose, verslo misijose. Vienam universitetui būtų per sunki finansinė  našta. „Open R&D Lietuva” tinklas leidžia pasidalyti rizika,  kaštais ir ištekliais, - sakė VGTU atstovė. - „Open R&D Lietuva“  prekės ženklas dar jaunas, tačiau daug dirbama viešinimo srityje, ir  žinomumas didėja. Kai eini į tarptautinę rinką,  geriau atstovauti ne  tik savo universitetui, bet  pristatyti visą tinklą kaip kompetencijų  branduolį.  Kad esame atviri bendradarbiauti įvairiomis formomis,   sujungti  jėgas su kitais universitetais dėl gaunamų užsakymų.“

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.