Naujose politikos rekomendacijose – dėmesys transporto sektoriaus žalėjimui

Žiediškumo principais grįstas ekonominis modelis sulaukia vis didesnio dėmesio tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos politiniame diskurse. Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje žiedinės ekonomikos pagrindu veikiantys verslai tebėra menkai išvystyti: pramonės ir buitinių vartotojų sugeneruojamų atliekų kiekiai nuosekliai auga, o pakartotinis medžiagų panaudojimas išlieka gana žemas. Norint žengti aplinkai palankių pokyčių keliu turės keistis ne tik pavienės vertės grandinės dalys, bet ir tiekimo grandinėje dalyvaujantys subjektai, kurie privalės judėti link tvaraus resursų naudojimo. 

Transporto sektorius žiedinės ekonomikos kontekste

Lietuva gali būti laikoma viena lyderiaujančių šalių transporto ir logistikos srityje visoje Europoje. Dėkinga geografinė pozicija sudarė tinkamas sąlygas šaliai tapti vienu svarbiausių centrų, jungiančių kontinento šiaurę ir pietus bei rytus ir vakarus. Remiantis 2019 m. Eurostat skelbtais duomenimis transporto ir logistikos sektorius Lietuvoje generuoja kone 14% BVP. Tai – trečias pagal dydį šalies ekonomikos sektorius, kuriame veikia per 8 700 įmonių bei dirba apie 142 000 darbuotojų. 

Ypatinga šio sektoriaus svarba ne tik dėl didelio įmonių bei darbuotojų skaičiaus, bet ir dėl vertės kuriamos kitiems ekonomikos sektoriams. Transportas ir logistika neišvengiamai dalyvauja kone visose vertės grandinėse įgalindami jų veikimą tiek vietiniu, tiek ir globaliu mastu. Tamprus ryšys tarp transporto ir logistikos sektoriaus bei kitų ekonominių sektorių reiškia ir tai, jog vykstantys pokyčiai ir pagreitį įgaunančios tendencijos kituose sektoriuose neišvengiamai verčia prisitaikyti bei inovuotis ir transporto įmones. 

Natūralu, kad augant žaliųjų tendencijų svarbai transformuojant Europos Sąjungos ekonomikas, auga spaudimas prie žiedinės ekonomikos tendencijų prisitaikyti ir transporto bei logistikos sektoriui. Vienas tokių prisitaikymo aspektų – atvirkštinės logistikos vystymas. 

Atvirkštinė logistika – kelias į augantį transporto tvarumą

Kertinis atvirkštinės logistikos tikslas – įgyvendinti tokius sprendimus, kad produktas iš jo galutinės vartojimo vietos pasiektų vietą, kurioje šio jau egzistuojančio produkto pagrindu galėtų būti toliau kuriama vertė. Papildomos vertės kūrimas atvirkštinės logistikos logikoje užima svarbią vietą, todėl būtent medžiagų ir produktų grąžinimas į gamybos procesus, pernaudojimas, atnaujinimas ar perdirbimas yra vertingiausi šio proceso elementai.

Deja atvirkštinės logistikos procesas yra kompleksiškas ir sudėtingas, todėl jį įgyvendinti nėra lengva. Šio proceso įgalinimui reikalingos technologijos ne tik susijusios su pačiu logistikos procesu, bet ir su paties produkto, kurį norima grąžinti į vertės grandinę, gyvenimo ciklo stebėsena. Realiu laiku gaunama ir apdorojama informacija bei didesnis vertės grandinės skaidrumas yra tie poliai, ant kurių galėtų bei turėtų laikytis atvirkštinės logistikos proceso sėkmė. Vis dėlto šiandien trūksta ne tik technologinių sprendimų, bet ir žinių bei finansinių paskatų įmonėms plėtoti atvirkštinės logistikos procesus. 

Dėmesys laukiantiems pokyčiams

Norint priimti žiniomis bei įrodymais grįstus sprendimus, reikalinga detaliai susipažinti su Europos ir Lietuvos laukiančiais transporto sektoriaus iššūkiais, nuosekliai apžvelgti esamą padėtį bei įvertinti galimus tolimesnius šio sektoriaus raidos kelius. Lietuvos inovacijų centras, įgyvendindamas iniciatyva Recreate, drauge su partneriais parengė politikos rekomendacijų dokumentą. 

Šis dokumentas skirtas sprendimų priėmėjams bei gali suteikti informacijos apie dabartinę transporto ir logistikos sektoriaus padėtį, supažindinti skaitytojus su opiausiomis šio sektoriaus problemomis bei pasiūlyti sprendimus, kurie galėtų būti taikomi konkrečioje situacijoje. Su politikos rekomendacijų dokumentu galima susipažinti čia.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras