Vasario 01 d.

Madingi ir urbanizuoti – susipažinkite su Trečiąja mokslo ir technologijų parkų karta

2018-11-30 12:30 Dalintis:

IASP (Tarptautinės  mokslo ir technologijų parkų asociacijos) duomenimis, pernai Europoje  veikė 400 mokslo parkų, kuriuose veikė apie 40 tūkst. įmonių. Beveik 60  proc. iš jų labai mažos įmonės ir startuoliai, likusios – mažos ir  vidutinio dydžio įmonės, ir vos 2 proc. didelės įmonės. Lietuvoje mokslo  ir technologijų parkų yra septyni, kokią įtaką šios organizacijos daro  šaliai?

Socializuojamės ne tik mes, bet ir miesto erdvės

Viena žemė, dvi stovyklos. Dažniausiai  kartu rūkančios taikos pypkę ir gyvos 24/7 veikiančiais kavos aparatų  dėka. Pastebėję, kad ten, kur susitinka į savo tyrimus panirę  mokslininkai ir verslo idėjų paieškų kankinami antrepreneriai, geba  užsimegzti jungtiniai projektai, bendras erdves ėmė siūlyti  amerikiečiai. Iš pradžių viskas vyko universitetų teritorijose, vėliau  po visą pasaulį netruko išplisti mokslo ir technologijų parkų tinklas.  Naujausios  tendencijos rodo, kad mokslo ir technologijų parkai urbanizuojasi ir  tampa mokslo rajonais arba mokslinėmis miesto zonomis. Mokslo parkai perkelia dalį savo veiklų iš žaliųjų užmiesčio zonų į miesto centrą, kad galėtų veikti skirtingose vietose  siūlydami skirtingas paslaugas įmonėms.

Susipažinkite, tokie objektai, ar jie  būtų nauji, ar tik perkelti iš miesto pakraščių ir santykinai uždarų  universitetų miestelių, ir yra vadinami trečiosios kartos arba  urbanizuotais mokslo parkais ir inovacijų zonomis. Urbanistiniai projektuotojai siekia, kaip patys sako, grąžinti miesto centrą žmonėms,  todėl vengia juos kurti vienai socio-ekonominei paskirčiai, kad  paverstų centrą multifunkciniu, apjungiančiu gyvenimą, darbą ir  rekreaciją. Remiantis šiuo scenarijumi, atsikėlęs lofte kūrėju save  įvardinanti miesto gyventojas skuba į netoliese esantį, dviračiu ar  paspirtuku pasiekiamą, mokslo parką, kuriame renkasi jo suburta  startuolio komanda. Per pietų pertrauką jis susitinka su verslo  partneriais lauko kavinėje šalia esančiame parke, o vakare keliauja į  tinklaveikos renginių dūzges amžinai gyvuose ir pilnuose madingų žmonių  gretimos gatvės baruose.

Kodėl tai veikia arba leidžia miesto  gyventojui produktyviau kurti? Daugybe tyrimų patvirtina, kad naujovės  gimsta tapus atviresniems ir linkusiems bendradarbiauti. Mokslininkų  įvardijama kaip spietinė verslų ir žmogiškųjų išteklių koncentracija,  beveik automatiškai sukuria žinių santalką, intensyvumą, kurios sukuria terpę rastis inovacijoms.  Erdvės pastatuose ir tarp jų transformuojamos į draugiškas skirtingos  profesijos ir disciplinos atstovams susitikti, tampa socialesnės.

Europos dėmesys parkams

Mokslo ir technologijų parkų vaidmuo  auginant mokslo ir verslo partnerystę šiuo atveju išlieka itin svarbus –  tai akcentuojama šią vasarą pasirodžiusiose Europos  parlamento studijose „Naujosios technologijos ir Europos regioninė  politika: link naujos sanglaudos politikos programos pabrėžiama jų  svarba inovacijų ekosistemose.”

„Parkai, būdami svarbia infrastruktūros  dalimi integruotiems tyrimams, technologijų perdavimui, kūrimui ir  bendrai regioniniam bei vietiniam inovacijų sąlygotam ekonominiam  augimui, užtikrina inovacijų kultūros sklaidą. Tokia kultūra ne tik  prisiima riziką novatoriškoms idėjoms suteikiant rinkai patrauklių  produktų ar paslaugų pavidalą, bet ir kuria naujus verslo modelius”, –  apie mokslo ir technologijų parkų įtaką inovacijų ekosistemoms pasakoja  IASP asociacijai priklausančio Kauno mokslo ir technologijų parko  Veiklos organizavimo departamento direktorius Tomas Černevičius.

Europoje Pirmosios kartos mokslo parkai  buvo įkurti jau 1960-aisiais, įkvėpti Stanfordo universiteto ir kitų JAV  mokslo institucijų pavyzdžių, kad akademikai taptų entrepreneriais.  Inovacijų filosofija, slypinti už pirmosios kartos parkų, yra  vadinamasis mokslo postūmis (angl. science push). Daugybė  novatoriškų idėjų, kylančių iš tyrimų ir eksperimentinės plėtros, šiuo  atveju perduodami naujai įsteigtiems verslams. Antros kartos mokslo  parkai arba technopoliai išlieka universitetų tęsiniais tam skirtoje  aukštųjų technologijų zonoje, tačiau jų vara ir sprendimo energija kyla  iš antreprenerių ir verslo atstovų, tad remiasi poreikio sąlygotu idėjų  pritraukimu (angl. demand pull). Didžioji dalis mokslo parkų  Europoje priklauso pirmai ir antrai kartai. Nepaisant to, kuriai kartai  priklausytų, Europos parlamento studijose, parkai išlieka svarbia  Europos inovacijų skatintojų infrastruktūros dalimi. Kokia situacija yra  Lietuvoje?

Nuo pirmo verslo inkubatoriaus iki didžiojo septyneto

Lietuvoje mokslo ir technologijų parkai,  lyginant su Europos patirtimi, yra vieni jauniausių. Pirmojo šalyje  verslo inkubatoriaus kūrėjas dr. prof.  Pranas Bernardas Milius  dvidešimt metų šalyje veikiantį Kauno mokslo ir technologijų parką  kildina iš dar ankstesnio laiko – Lietuvai vos ėmus žengti pirmuosius  laisvos ekonomikos žingsnius 1994-aisiais.

Rusijai užvėrus sienas imta ieškoti kitų  sprendimų ir bandymų kurti tvaresnius verslus, kurie veiktų laisvosios  rinkos sąlygomis. Kauno technologijos universitete dirbęs ir su  Vokietijos verslo inkubatoriais susipažinęs mokslininkas tuomet  universiteto administracijos patalpose įsteigė konsultacinį kabinetą  norintiems sužinoti daugiau, kaip verslas vystomas Vakaruose. Dar  vėliau, 1998-aisiais, kartu su tuometine Ūkio ministerija, Kaune,  buvusiame studentų bendrabutyje, ir buvo įsteigtas pirmasis verslo  inkubatorius.

„Tuo metu Lietuvoje pramonės įmonės buvo  neturtingos. Daugelis jaunų žmonių, pradėdami savo verslą, dirbo  įvairiuose rūsiuose, garažuose, kai šalia buvusios didelės patalpos  stovėjo nenaudojamos. Daug laiko praleisdamas Vakarų Europoje ir  susipažinęs su verslo skatinimu ten, įsitikinau, kad reikia inovatyvias,  technologinės krypties įmones kviesti po vienu stogu, padėti jos  augti“, – sako idėjos autorius ir inkubatoriaus vadovas dr. Pranas  Bernardas Milius.

Priklausomi nuo politikos vėjų

Metams bėgant daugėjo bendrose patalpose  įsikuriančių įmonių. Iš pradžių inkubatorius savo pastatu dalijosi su  studentais ir gimnazistais, vėliau, atsiradus daugiau organizacijų,  vystančių inovacijų ekosistemą Kauno regione, keletas jų, konsoliduojant  patirtį ir resursus, 2015 m. buvo sujungtos į Kauno mokslo ir  technologijų parką. Šiandien, apgyvendinanti daugiau 100 jauno verslo  įmonių, ši organizacija yra didžiausias iš septynių tokių parkų visoje  šalyje. Remiantis Mokslo ir technologijų parkų duomenų baze ir  neskaičiuojant privačių iniciatyvų, Lietuvoje šiuo metu veikia 7 mokslo  ir technologijų parkai. Po vieną didžiuosiuose šalies miestuose Kaune,  Klaipėdoje ir Panevėžyje bei keturi sostinėje.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikto Lietuvoje veikiančių mokslo ir technologijų parkų tyrimą ir šią vasarą paskelbė išvadas bei gaires kaip galėtų tobulėti  Lietuvoje veikiantys parkai. Vieną ryškiausių trikdžių ekspertai  įvardija nuoseklios inovacijų politikos stygių. Nuolat keičiama ir  tobulinama, kas savaime nėra vertintinas kaip neigiamybė, ji dar ir  priklausoma nuo politinių partijų ir valdančiųjų pokyčių. Parkų atstovai  yra išreiškę poreikį turėti didesnę autonomiją ir mažiau priklausyti  nuo dalininkų.

Ekspertai įžvelgia vis aštrėjančią parkų  konkurenciją su universitetais – turėdami būti vienos ekosistemos  dalimi, parkai ir universitetai dėl netinkamai koordinuojamos bei  nesuderintos politikos, imasi vystyti panašias iniciatyvas atskirai  vieni nuo kitų. Šiek tiek aktyvumo pasigendama ir iš savivaldybių –  šios, MOSTA vertintojų nuomone, turėtų būti aktyvesnės partnerės. MOSTA  ekspertai ilgiausiai veikiantį Kauno mokslo ir technologijų parką  įvertino kaip plačiausią inovacijų skatinimo paslaugų priemonių paketą  jaunam verslui siūlantis parkas, aptarnaujantis daugiausia klientų ir  įsikūręs strategiškai palankiose vietose.

Nors Kauno MTP santykinai artėja prie  sėkmingo Lietuvos mokslo ir technologijų parko veiklos modelio,  tvaresnei veiklai ir augimui užtikrinti visiems šalyje veikiantiems  parkams ekspertai rekomenduoja padidinti veiklų suderinamumą su kitų  organizacijų vykdomomis iniciatyvomis. Patys parkų vystytojai pavyzdžių  ir įkvėpimo dairosi analizuodami Skandinavijos inovacijų plėtros  ekosistemas.

Šaltinis: Kauno mokslo ir technologijų parkas.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location