Lietuvos pramonės įmonės nebeturi pasirinkimo: būtina judėti žiedinės skaitmeninės ekonomikos kryptimi

Kalbant apie Lietuvos ekonomikos vystymąsi, prioritetas jau ne pirmus metus atiduodamas žiedinės ekonomikos kūrimui. Europos Sąjungos pramonės strategija skatina valstybes nares taikyti technologijas, kurios padeda kurti žiedines inovacijas, inovatyvius gaminius ir netgi naujus verslo modelius. Negana to, pastarieji metai išryškino poreikį dar labiau spartinti Lietuvos skaitmeninę transformaciją. Visoms gyvenimo sritims neįtikėtina sparta keliantis į internetą, apie konkurencingumą galvojančioms įmonėms neišvengiamai teks sekti naujausias skaitmenines tendencijas, o pramonei – orientuotis į žiedinę skaitmeninę ekonomiką.

Būtent šia kryptimi ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste veda Lietuvos pramonės transformacijos kelrodis bei Mokslo, inovacijų bei technologijų agentūros (MITA) projektas „Smart InoTech pramonei“. 

Trečius metus veikiančią iniciatyvą paskatino iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos pramonė. Projektu siekiamastiprinti Lietuvos gamybos sektoriaus nepriklausomybę nuo taip vadinamos „užsakomosios gamybos“, kelti Lietuvos gamybos produktyvumą ir Lietuvos eksporte dominuojančius segmentus pakeisti į aukštesnės pridėtinės vertės turinį. „Smart InoTech pramonei“ dalyvaujančios įmonės skatinamos aktyviau domėtis bei diegti skaitmenines technologijas taip didinant aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą.

Vienas iš pavyzdžių, kaip gautos inovacijų konsultavimo paslaugos sudarė prielaidas priimti svarbius sprendimus diegiant inovatyvias ir MTEP rezultatais grįstas skaitmenines technologijas – mažoji bendrija „Piritas“. Ji gamina nestandartines metalines konstrukcijas baldams bei interjeruose populiarioms stiklo-metalo pertvaroms. Pasak kompanijai vadovaujančio Gedimino Krištopaičio, siekdama būti efektyvesnė, kokybiškai ir laiku gaminti produkciją, diegti inovacijas įmonė tiesiog privalo – tik taip išlaikys užsakovų susidomėjimą.

Audito metu buvo įvertinta kompanijos inovacinė aplinka, išaiškinti tobulintini procesai, atrasti veiklos sprendimai problematiškoms sritims. Nustatyta, kad įmonė atitinka Sumanios specializacijos kryptį „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“, eksperimentinės plėtros, taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų kriterijus. Ekspertai pasiūlė ne vieną idėją, kaip skaitmenizuoti gamybos procesus.

Pastaruoju metu gamybos įmonėje įdiegtos lazerinės vamzdžių pjovimo staklės už maždaug 100 tūkst. eurų bei 12 tūkst. eurų vertės projektų valdymo ir užduočių delegavimo įmonės viduje sistema. Viskas buvo finansuota apyvartinėmis įmonės lėšomis.

Direktoriaus teigimu, įdiegus darbo valdymo sprendimus, pokytis akivaizdus: anksčiau kompanija naudojosi minimaliais skaitmenizavimo sprendimais, dabar projektai įgyvendinami operatyviau ir aiškiau, lengviau tarpusavyje pasiskirstomos užduotys, realiu laiku sužinoma, kada jos atliktos, greičiau pateikiamas atsakymas klientams. Nors pradžioje iš dalies kolektyvo buvo jaučiamas nedidelis skepticizmas, pradėjus minėta sistema naudotis, jis greitai dingo, nes visi mato naudą.

Iš projekto metu gautų rekomendacijų sąrašo dar ketinama kurti automatinio projektavimo modulį. Jis leis užsakovams, internetinėje svetainėje suvedus tam tikrus parametrus, pamatyti užsakymo eskizą, o jį patvirtinus, per keletą minučių gauti tikslius brėžinius. Pastarieji tuo pat metu keliaus į gamybą. Konstruktoriaus darbą sutaupysianti sistema gerokai sutrumpins tiekimo terminą. Skaičiuojama, kad ji įmonei atsieis apie 70.000 eurų, o atsipirks per 2-3 metus. 

Beje, MB „Piritas“ orientuojasi į tvarias technologijas. Pagrindinė jos naudojama žaliava yra įvairaus tipo metalo profiliai ir lakštai, tačiau vykdant veiklą neperdirbamų atliekų beveik nelieka – visos susidarusios atliekos (nupjauti vamzdžiai, lakštinio metalo nuoraižos ir t.t.) priduodami metalo supirkėjams ir perlydomi į naujo tipo metalą. 

Projekte „Smart InoTech pramonei“ Gediminas Krištopaitis rekomenduoja dalyvauti visoms gamybinėms įmonėms.Tuo tarpu pati MB „Piritas“ dalyvavimu viename ES finansuojamame projekte apsiriboti neketina – per pastarąjį ketvirtį pateikė dar dvi paraiškas pagal priemones „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ ir „E. komercijos modelis COVID-19“. 

Parengta įgyvendinant iš Europos Sąjungos stuktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Smart Inotech pramonei“. Projekto  Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.  

Plačiau apie projektą skaitykite ČIA. 

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra