Kovo 19 d.

Lietuvos ir Japonijos mokslininkus vienija siekis ilginti gyvenimo trukmę

2018-10-01 10:20 Dalintis:

Lietuvos ir Japonijos aukšto lygio  tyrėjai Vilniuje aptarė naujausius gyvybės mokslų pasiekimus.  Penktame Lietuvos–Japonijos mokslo simpoziume tyrėjų dėmesys krypo į tai, kas prailgintų visuomenės sveiko ir kokybiško gyvenimo trukmę:  biologinių audinių regeneraciją ir organų auginimo galimybes.

„Visuomenės senėjimas yra iššūkis visoms  valstybėms rūpintis ilgesne sveiko ir kokybiško gyvenimo trukme ir tai  yra pagrindinė šiais metais lietuvių ir japonų mokslininkų potencialą ir  perspektyvas vienijanti tema. Ja tyrėjai domisi ne pirmi metai ir  akivaizdu, kad bendradarbiaudami ateityje jie visuomenei pateiks vis  daugiau atsakymų“, – sako Lietuvos mokslo tarybos pirmininko  pavaduotojas ir Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininkas prof.  habil. dr. Ričardas Rotomskis.

Japonai yra ilgaamžiškumu išsiskirianti  tauta. Su iššūkiais, kylančiais dėl senstančios visuomenės ir mažėjančio  gimstamumo, ši šalis susiduria akivaizdžiausiai. Todėl, kaip rodo  bendri Lietuvos ir Japonijos tyrėjų projektai, audinių regeneracija ir  organų auginimas yra vienas iš šios problemos sprendimo būdų. Simpoziume  savo darbus pristatė pasaulyje vienas žinomiausių ortopedijos chirurgų  Dr. Mitsuo Ochi iš Hirošimos universiteto, inkstų veiklą tyrinėjantis  prof. Ryuichi Nishinakamura iš Kumamoto universiteto. Pranešimus skaitė  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikinės farmakologijos  ekspertas prof. Romaldas Mačiulaitis, sporto traumų ortopedijos  chirurgas prof. Rimtautas Gudas, taip pat Vilniaus universiteto  Medicinos fakulteto prof. Renata Šimkūnaitė-Rizgelienė. Renginyje  patirtimi dalinosi ir prof. dr. Makoto Asashima iš Teikyo universiteto,  kuris su savo tyrėjų grupe dar 1990 m. identifikavo aktivino baltymą,

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto  prof. dr. Vilmantė Borutaitė: „Gyvenimo trukmei ilgėjant, o gimstamumui  mažėjant, svarbiausiu iššūkiu tampa tai, kaip išvengti lėtinių  uždegiminių ligų, kurios lemia nutukimą, antro lygio diabetą, vėžines  ligas ar neurodegenracinius, pavyzdžiui, Alzhaimerio ar Parkinsono,  susirgimus. Mūsų tikslas – padėti visuomenei išvengti užsitęsusių  uždegiminių ligų, kurios iš visuomenės reikalauja ilgalaikės slaugos,  siejasi su ankstyva mirtimi, bei taip prailginti sveiko ir kokybiško  gyvenimo trukmę“. Prof. V. Burotaitė ir Tokijo universiteto prof.  Taisuke Tomita iš simpoziume pristatė kartu vykdomus Alzhaimerio ligos  tyrimus.

Simpoziumas tris kartus rengtas Japonijoje, Lietuvoje – tai antras kartas. Metiniuose tyrėjų  susitikimuose siekiama, aptarti kokios mokslinių tyrimų temos atvers  naujų galimybių abiejų šalių tyrėjams, kur krypsta gyvybės mokslų tyrėjų  dėmesys, kuriose srityse dviejų šalių mokslininkų bendradarbiavimas  galėtų tęstis ir stiprėti.

Lietuvos–Japonijos mokslo simpoziumus  rengia Lietuvos mokslo taryba, bendradarbiaudama su Japonijos mokslo  skatinimo organizacija (Japan Society for the Promotion of Science,  JSPS) bei padedama Lietuvos Respublikos ambasados Japonijoje. Pirmieji  bendri Lietuvos ir Japonijos tyrėjų projektai, finansuojami Lietuvos  mokslo tarybos ir JSPS susitarimu, pradėti 2015 metais.

Šaltinis: Lietuvos mokslo taryba.

Nuotrauka: Lietuvos mokslo taryba.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location