Balandžio 20 d.

Lietuvos įmonių vadovus laimingus daro finansai, o ne viešas pripažinimas

2018-12-13 14:43 Dalintis:

Lietuvos įmonių vadovai atviri: laimingi darbe jie jaučiasi  tuomet, kai pasiekiami ar viršijami užsibrėžti finansiniai rodikliai.  Tuo tarpu partnerių, konkurentų dėmesys jiems tiek teigiamų emocijų profesinėje veikloje toli gražu nesukelia.

Viena didžiausių šalyje Lietuvos verslo konfederacija (LVK) atliko  savo narių apklausą, kurios metu teiravosi, kada jie jaučiasi laimingi  darbe. Didžiausia dalis, arba 40 proc., įmonių vadovų atsakė, kad juos  laimingus padaro geri finansiniai rodikliai. Beveik tiek pat dėmesio  sulaukė laiku atliekamos užduotys (20 proc. ) bei užbaigiami projektai  (19 proc.).

Kur kas mažiau laimės darbe įmonių vadovams atneša tai, kad sėkmingus  projektus pastebi partneriai arba konkurentai – tokių apklausoje buvo  15 proc., arba žiniasklaida – 6 procentai.

Verslas orientuotas į rezultatus

LVK prezidentas Valdas Sutkus sako, kad įmonių vadovai susitelkę į  esminius dalykus, kurie kaip niekad svarbūs, kai pasaulio ekonomika ima  rodyti galimos korekcijos ženklus.

„Šalies įmonės auginasi raumenis ir vadovų palaikomas kursas tai tik  patvirtina. Susitelkimas į pagrindinę veiklą ir dėmesys finansinei  bendrovių sveikatai rodo, kad į situaciją žiūrima realistiškai bei  stengiamasi išnaudoti turimas progas. Ne paslaptis, kad artėjantis  naujas finansinis laikotarpis, kuris neabejotinai reikš mažesnes  europines investicijas, jau dabar verčia verslą pasitempti“, – teigia  jis.

Pasak asociacijos vadovo, neturėtų stebinti, kad įmonių vadovams kur  kas mažiau svarbus viešas dėmesys ir pripažinimas, nes tai yra antriniai  dalykai, kurie liudija įmonės sėkmę bei pripažinimą, tačiau pirmiausia  jų reikia pasiekti.

Kita laimės pusė: kur gauti pinigų?

Dalies įmonių atstovai pripažįsta, kad plėtrai koją gali pakišti ir  nedraugiškas finansavimo mechanizmas. Net 35 proc. vidutinių ir smulkių  įmonių sako, kad neturi tinkamo užstato, todėl susiduria su sunkumais  ieškodami papildomo finansavimo.

UAB „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invega“) generalinis  direktorius Kęstutis Motiejūnas atkreipia dėmesį, kad finansavimo gavimo  laikas ir procesas daug kuo priklauso nuo paties verslininko  pasiruošimo. Pasak K. Motiejūno, po 2008 metų finansų ir ekonominės  krizės į ekonomikos augimą nukreipta monetarinė politika padarė pinigus  pigius, todėl nepasinaudoti tuo būtų neapdairu.

Pinigų yra

„Rinkoje laisvų pinigų, kurie gali būti įdarbinti, neabejotinai yra.  Be to, apdairus verslininkas visuomet turi įvertinti, ar jo sprendimas  nesiskolinti ir suktis savomis jėgomis nesutrukdys verslui pereiti į  kitą etapą. Natūralu, kad mažos įmonės susiduria su įvairiais iššūkiais,  tačiau matome, kad pastaruoju metu šalies verslininkai išnaudoja  anaiptol ne visas turimas galimybes“, – tvirtina Kęstutis Motiejūnas.

LVK prezidentas V. Sutkus pastebi nerimą keliančią detalę: net 29  proc. apklausos dalyvių tvirtina, kad finansų įstaigos paprasčiausiai  nenori skolinti verslui ir laiko tai labiausiai šokiruojančiu atradimu  apklausoje.

„Manau, kad situacija nėra tokia prasta. Šiandien verslas turi  daugybę galimybių skolintis nebūtinai tik iš kredito įstaigų. Įmonės ir  verslininkai finansavimo verslo pradžiai ar plėtrai gali ieškoti ir ne  bankiniame sektoriuje, pvz., kreiptis į nebankinius paskolų teikėjus ar  faktoringo finansuotojus, sutelktinio finansavimo platformas, ieškoti  verslo angelų ar kreiptis į privataus ir rizikos kapitalo investuotojus.  Juolab kad ir pati valstybė savo investicijomis prisideda prie verslo  finansavimo sąlygų palengvinimo ir  alternatyvaus verslo finansavimo  plėtros skatinimo“, – sako K. Motiejūnas.

Per Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis ir valstybės  biudžeto lėšomis finansuojamas „Invegos“ priemones nuo 2014 metų  pradžios iki 2018 metų rugsėjo pabaigos šalies smulkųjį ir vidutinį  verslą pasiekė beveik 360 mln. eurų investicijų.

Iš jų lengvatinių paskolų suteikta už daugiau nei 85 mln., per  dotacijų priemones verslui buvo kompensuota 13,5 mln. eurų, o tam, kad  veikiančios įmonės ir savarankiškai verslą pradedantys verslininkai  galėtų lengviau gauti verslo paskolų bei vykdyti lizingo ar faktoringo  sandorius, „Invega“ suteikė garantijų už 260 mln. eurų.

LVK narių apklausa vyko šių metų rudenį, joje dalyvavo Lietuvos  verslo konfederacijai priklausančių įmonių vadovai. Konfederacija  atstovauja 29 verslo asociacijoms ir 3,5 tūkst. įmonėms, kurios drauge  sukuria apie ketvirtadalį Lietuvos BVP. Šios įmonės yra sukūrusios 200  tūkst. darbo vietų – tai sudaro 15 proc. iš visų 1,3 mln. Lietuvos  dirbančiųjų. Pagrindinės organizacijos narių verslo sritys: aukštosios  technologijos, mokslas ir švietimas, teisės, finansų, logistikos ir  kitos paslaugos.

Šaltinis: UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location