Lietuva sieks viena pirmųjų pasaulyje įteisinti virtualią buveinę

Ūkio ministerija teikia siūlymą įteisinti virtualią buveinę, tai yra  suteikti galimybę steigti įmones, kurios neturėtų fizinio patalpų  adreso, o visą komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais  asmenimis vykdytų tik virtualioje erdvėje. Priėmusi šį sprendimą,  Lietuva taptų viena pirmųjų pasaulyje, įteisinusia virtualią buveinę.

„Ir Lietuvoje, ir pasaulyje jau daug metų veikia įmonės, kurios  neturi biurų, o tokių įmonių darbuotojai kartais dirba ne tik  skirtinguose miestuose, bet ir valstybėse. Visgi reikalaujama, kad  tokios įmonės taip pat turėtų fizinį patalpų adresą, todėl dažnai įmonės  registruojamos butuose, viešai atskleidžiama steigėjo gyvenamoji vieta,  arba ieškoma tarpininkų, galinčių suteikti patalpų adresą. Įteisinusi  virtualią buveinę Lietuva taptų viena pirmųjų šalių pasaulyje,  suteikiančių galimybę ne tik steigti įmonę bet kuriame pasaulio taške  elektroniniu būdu, bet ir visą komunikaciją su valstybės institucijomis  ir kitais asmenimis vykdyti elektroninėje erdvėje. Beje, šis sprendimas  būtų naudingas įmonėms, net ir turinčioms biurus“, - teigia siūlymo  iniciatorius, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Šiuo metu steigiant įmonę, jos buveinė yra nustatoma pagal patalpų  adresą. Dėl to nekilnojamojo turto neturintys bendrovių steigėjai,  siekdami įsteigti įmonę, turi kreiptis į asmenis, turinčius patalpas ir  gauti jų sutikimą registruoti įmonę (už užmokestį arba nemokamai). Toks  reikalavimas tam tikrais atvejais apsunkina įmonių steigimo procesą. Tuo  tarpu pasirinkus virtualią buveinę turėtų būti nurodomas tik suteiktas  elektroninio pristatymo dėžutės adresas Nacionalinėje elektroninių  siuntų pristatymo informacinėje sistemoje.

Virtualios buveinės pasirinkimas, be kita ko, palengvintų ir  komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis. Šiuo metu  komunikacija dažnai yra neefektyvi, nes įmonių valdymo organai dažnai  faktiškai nedirba registruotoje buveinėje. Be to, būtų sumažinta  administracinė ir finansinė našta, kuri atsiranda naudojantis  tarpininkavimo paslaugomis, siunčiant dokumentus registruotu laišku  įmonės buveinės adresu ir pan. Virtualios buveinės įtvirtinimas padėtų  spręsti minėtas problemas, nes valstybės institucijos, įmonės bei  asmenys galės tarpusavyje komunikuoti elektroninėje erdvėje.

Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios  juridinių asmenų buveinę, įtvirtintos beveik prieš du dešimtmečius ir  nenustato jokių alternatyvų, tokių kaip virtualios buveinės  pasirinkimas. Prieš 8 metus Civiliniame kodekse buvo atsisakyta pareigos  įmonės buveinės adresą nurodyti įstatuose, nes buveinės adreso keitimas  buvo vienas iš dažniausiai keičiamų duomenų, taip buvo palengvintos  sąlygos pakeisti įmonės buveinės adresą.

Šaltinis: Ūkio ministerija.