Lietuva plečia prioritetinių verslo rinkų sąrašą

Lietuva yra numačiusi 11 prioritetinių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) ir 32 prioritetines eksporto ir bendradarbiavimo inovacijų srityje rinkas – 8 daugiau nei buvo iki šiol. Tai Ekonominės diplomatijos tarybos posėdyje aptarė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuva galėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį po karo atstatant agresoriaus nuniokotą Ukrainą.

„Dėl rinkų diversifikacijos, pasikeitusių užsienio ekonominės politikos krypčių, tarptautinės prekybos situacijos, trūkinėjančių vertės grandinių ir geopolitinės situacijos regione prioritetinių eksporto ir bendradarbiavimo inovacijų srityje rinkų sąrašas papildytas 8 valstybėmis: tai Vietnamas, Australija, Indonezija, Malaizija, Indija, Nigerija, PAR ir Turkija, o į TUI sąrašą siūlome įtraukti Japoniją ir Pietų Korėją“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Prioritetinės rinkos skirstomos į tris grupes: eksporto ir inovacijų bei turizmo bei TUI pritraukimo.

Prioritetinių eksporto ir bendradarbiavimo inovacijų srityje rinkų sąraše yra Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija, JAV, Izraelis, Nyderlandai, Norvegija, Taivanas, Danija, Suomija, Singapūras, Italija, Šveicarija, Japonija, Pietų Korėja, Belgija, Airija, JAE, Ukraina, Ispanija,  Kanada, Estija, Lenkija. 

TUI pritraukimo sąraše iki šiol buvo Vokietija, Jungtinė Karalystė, JAV, Šveicarija, Švedija, Norvegija, Danija, Suomija, Singapūras, Taivanas.  

Planuojama šiuose regionuose stiprinti Lietuvos ekonominį atstovavimą, aktyviau vykdyti ekonominės diplomatijos vizitus ir renginius, tikslingai nukreipti Inovacijų agentūros veiklą, taip pat įgyvendinti paramos priemones, kurios padėtų šalies verslo atstovams aktyviau dalyvauti bendruose projektuose, pristatyti patrauklius Lietuvos sektorius potencialiems investuotojams.

A. Armonaitė posėdyje taip pat teigė, kad Lietuva galėtų didinti savo vaidmenį ateityje atstatant Ukrainą po karo, o šiuo metu ministerija yra parengusi kelias pagalbos priemones Lietuvos įmonėms, patiriančioms sunkumų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.  

Tai parama, teikiama kaip garantijos apyvartinėms ir investicinėms paskoloms bei lizingo sandoriams. Ukrainos verslams, kurie po šių metų vasario 24 d. nusprendė pradėti veiklą mūsų šalyje, Lietuva mokės subsidijas už įsikūrimą ir darbo vietų kūrimą.  Nuo liepos 1 dienos kompensuojamos trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo išlaidos. Ši priemonė pritaikyta ir nuo karo bėgantiems specialistams iš Ukrainos.  

Ekonomikos ir inovacijų ministerija prieš mėnesį surengė tarptautinę konferenciją „Rebuild Ukraine“, kurioje numatytos Ukrainos infrastruktūros ir ekonomikos atkūrimo gairės.  

„Mano ir mano komandos žinutė yra paprasta – Lietuva gali pademonstruoti lyderystę teikdama ne tik karinę ir politinę paramą Ukrainai ir jos žmonėms, bet ir pasiūlymus dėl Ukrainos infrastruktūros bei ekonomikos atkūrimo“, – sako ministrė.  

Ekonominės diplomatijos taryba (EDT) teikia Vyriausybei pasiūlymus ekonominės diplomatijos srityje dėl Lietuvos ekonominės užsienio politikos strateginių ir prioritetinių krypčių bei dėl atstovavimo Lietuvos ekonominiams interesams užsienyje sistemos tobulinimo. EDT veikloje dalyvauja užsienio reikalų, ekonomikos ir inovacijų, žemės ūkio, susisiekimo bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai, Vyriausybės kanceliarijos Tarptautinių santykių ir Europos Sąjungos grupės vadovas, 12 asocijuotų verslo organizacijų ir asociacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ vadovai.  

Prioritetinių atvykstamojo turizmo rinkų sąraše yra 20 šalių, iš kurių sulaukiama didžiausių turistų srautų. Pasiūlyta įtraukti Pietų Korėją ir Taivaną, kurios pakeistų Kiniją. Pagal rinkodaros veiklų aktyvumą šalys skirstomos į tris grupes, kiekvienai grupei taikoma skirtinga rinkodaros strategija kryptingai siekiant geriausių rezultatų. Daugiausia dėmesio skiriama Vokietijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir Izraeliui. 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija