Kovai su užklupusia pandemija – mokslo ir verslo bendradarbiavimas

Pasaulį užklupus COVID-19 pandemijai viena iš labiausiai nukentėjusių sričių tapo ekonomika. Bandydamos susidoroti su ištikusia krize pasaulio šalys skelbė karantiną ir stabdė ne tik visuomeninį gyvenimą, bet ir ekonominę veiklą. Siekdami sušvelninti karantino sukeltus padarinius verslui, valstybių vadovai ėmėsi įvairių pagalbos priemonių, tiesiogiai nukreiptų į verslo gaivinimą ir ekonominės veiklos palaikymą. Tačiau, pasak Interreg Baltijos jūros regiono programos iniciatyvos CAROTS, vien tik šių pastangų gali neužtekti. Praėjusią savaitę susitikę inciatyvos tarptautiniai partneriai, tarp jų ir Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė Vilma Vilutytė, pabrėžė, kad kovai su nesitraukiančia pandemija gali padėti glaudesnis mokslo ir verslo bendradarbiavimas.

Pasak V. Vilutytės, kovojant su užklupusia krize vienas svarbiausių iššūkių šiuo metu yra inovaciniai įmonių gebėjimai – kaip greitai ir lengvai įmonės gali įsidiegti inovacijas, sukurti naujus produktus ir paslaugas. „Matome, kad Europos ir ypač Lietuvos verslui trūksta gebėjimų ir galimybių panaudoti esamus mokslo atradimus įmonėse ir visuomenėje. Stipresnis ryšys tarp mokslo ir pramonės gali būti efektyvi pagalba verslams, nukentėjusiems nuo koronaviruso ar siekiantiems išnaudoti atsiradusias naujas galimybes. Todėl susitikime akcentavome, kad siekiant glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo reikia skatinti mažąsias mokslinių paslaugų kompanijas (paslaugų teikėjus, tarpininkus, CRO, #CARO ir pan.), nes būtent jos yra jungtis tarp mokslo ir verslo.“, – sako Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė.

Mažos, lanksčios ir specializuotos mokslinių paslaugų įmonės atlieka labai svarbų vaidmenį mažindamos atotrūkį ir nesusikalbėjimą tarp mokslo ir verslo. Tokios įmonės, taikydamos specializuotus tyrimų metodus ir labiausiai tam tinkamus mokslinius atradimus, įprastai sprendžia kliento problemas ir iššūkius pačiais inovatyviausias metodais. Šiuo atveju klientas gali būti ne tik pramonės įmonė, bet ir valstybė užsakovas specializuotai problemai išspręsti ar visuomenė. Tokiu būdu, šios įmonės sumažina verslo naštą ir laiko sąnaudas bendradarbiaujant su mokslo institucijomis. Turėdamos mokslinių žinių ir reikalingų tyrimų metodų šios įmonės išsprendžia problemas greičiau, tiksliau, užtikrina konfidencialumą. Kartu jos įtraukia mokslo institucijas, panaudoja jų mokslinę infrastruktūrą tyrimams. Tokiu būdu taikant pažangius taikomojo mokslo metodus yra kuriamos žinios ir technologijos perdavimui.

Šios įmonės taip pat veikia kaip mokslo „ambasadoriai“ - tai yra labai specializuotų mokslinių žinių taikytojai ir ekspertizės vykdytojai, pavyzdžiui atliekant matavimus ir eksperimentus su savo personalu tyrimų objektuose, taip neapkraudamos klasikinio mokslo sektoriaus darbuotojų pajėgumų ir pagrindinės akademinės veiklos, tokios kaip straipsnių publikavimas. Perimdami  pramonės klientų priežiūrą ir palaikymą, teikdami daug laiko reikalaujančias paslaugas ir taikomuosius tyrimus, atlikdami papildomas veiklas, tokias kaip didžiųjų duomenų saugojimas, tvarkymas, modeliavimas, analizė ir aiškinimas.

Šios specializuotos mokslinių tyrimų įmonės veikia kaip metodų, rezultatų ir duomenų vertintojai ir edukatoriai, aiškindami mokslines įžvalgas savo pramonės klientams. Tokiu būdu jos įgalina verslą (ypač MVĮ) įsitraukti į mokslinių tyrimų pasaulį ir išplėsti savo žinias, kurias būtų galima paversti naujais produktais ar procesais, kitaip tariant – našumo varikliais. Per mokymus ir seminarus, skirtus klientams ir darbuotojams, jos plečia žinių bazę ir padeda sumažinti įgūdžių trūkumą.

Taip pat, šios įmonės veikia kaip inovacijų spartintojai, teikdami įmonėms daug greitesnę, tačiau visapusišką pagalbą (analitiniams) tyrimams, taikydami tikslingą ir specializuotą, įprastą ir pažangų apibūdinimą, tyrimą ar technologiją, siekdami paspartinti tyrimus ir plėtrą tokiose srityse kaip infekcijų tyrimai, gyvybės mokslai ar medžiagų mokslas.

Lietuvoje šiuo metu veikia trys specializuotos mokslinių paslaugų įmonės – „LitdarisLtd“, „Atchena R&D“ ir Baltijos pažangių technologijų institutas. Visos šios mokslines paslaugas teikiančios kompanijos užsiima inovacijų vystymu Baltijos jūros regione ir skatina verslumą mokslo srityje, taip mažindamos atskirtį tarp mokslo ir verslo ir trumpindamos inovacijų diegimo laiką. Projektų vadovė Vilma Vilutytė teigia, kad greitu metu iniciatyva planuoja skelbti konkursą, kurio metu mokslininkai bus skatinami steigti įmones, teikiančias mokslinių tyrimų ir eksperimentines paslaugas. Norint padidinti tokių įmonių skaičių ir plačiau kalbėti apie jų potencialą bei siekiant pagerinti inovacijų ekosistemą, šiuo konkursu bus siekiama išrinkti įmones, kurios padėtų mokslininkams vystyti verslą, o verslui padėtų su moksliniu turiniu. Konkurse geriausiai pasirodžiusioms įmonės Lietuvos inovacijų centro konsultantai padės pasirengti verslo planą, atlikti rinkos analizę, pasikonsultuoti su užsienio mokslinių paslaugų teikimo ekspertais, priėjimo prie didelės apimties tyrimų infrastruktūros ir kuriant verslą pasinaudoti nacionaline parama.

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui CAROTS, siekiančiam paskatinti komercinių analitinių tyrimų organizacijų (angl. commercial analytical research organisations – CARO), padėsiančių įmonėms pasinaudoti Baltijos jūros regiono mokslininkų ir mokslinių tyrimų įstaigų žiniomis bei potencialu, kūrimąsi. Konsorciumas veikia pagal Interreg Baltijos jūros regiono programą, jo veiklos finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras