Birželio 20 d.

Klaipėda – ant geoterminio proveržio slenksčio

2018-10-02 12:30 Dalintis:

Unikalus biomedicininis  geoterminio vandens tyrimas, kuriame dalyvavo apie 200 uostamiesčio  gyventojų, turėtų tapti rimtu koziriu Klaipėdai, siekiančiai proveržio  sveikatinimo, medicininio turizmo ir rekreacijos srityse. Tyrimo  rezultatus tikimasi paskelbti iki spalio pabaigos.


Projekte jėgas sutelkė Klaipėdos  universiteto mokslininkai su gydytoja dr. Lolita Rapoliene priešakyje,  Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Jūrininkų sveikatos priežiūros  centras ir verslo parneris – UAB „Kamineros grupė“. Siekta ištirti  skirtingos mineralizacijos Klaipėdos regione išgaunamo geoterminio  vandens poveikį ir gauti naujų medicinos mokslo žinių apie geoterminio  vandens teigiamą poveikį mažinant streso simptomus, gerinant bendrąją  sveikatos ir atskirų organų sistemų būklę.
 

„Nors Lietuvoje kai kur atliekamos  geoterminio vandens procedūros, tai ne toks vanduo, kurį tiriame mes.  Tikimės, kad šis mokslinis tyrimas gali duoti pradžią platesniam šio  išties dideliu druskingumu pasižyminčio vandens panaudojimui. Tai visos  Klaipėdos ateitis“, – akcentavo laikinai einantis rektoriaus pareigas  prof. dr. Artūras Razbadauskas.
 

Tyrimo metu buvo naudojamas iš 1135 m  išgaunamas 108 g/l geoterminis vanduo, kurio temperatūra siekia apie  38°C , jo druskingumas kelis kartus pranoksta mūsų jūros vandenį.   Vandens sudėtyje yra Na, K, Ca, Mg, Fe, Cl, HCO3, SO4, Si ir kitų  mineralų. Prof. A. Razbadauskas pažymėjo, kad Vakarų Lietuvoje iš 2 km  išgaunamo vandens druskingumas siekia beveik 20 proc. – savo savybėmis  jis labai nedaug nusileidžia Negyvosios jūros vandeniui.
 

Klaipėdoje atliktam moksliniam tyrimui  didelio svorio suteikia jo plati apimtis. Parengiamajame etape buvo  išplatinta beveik 1000 anketų. Remdamiesi pastarųjų mėnesių patirtimi,  kandidatai turėjo atsakyti į šūsnį klausimų, susijusių su sveikata,  darbo pobūdžiu, gyvensena. Atrinkti 200 dalyvių – darbingo amžiaus,  patiriantys stresą ir esantys suboptimalios sveikatos būklės – taip  įvardijama būklė tarp sveikatos ir ligos.
 

Kursą kiekvienam tyrimo dalyviui sudarė  10 individualių geoterminio vandens procedūrų, kurių trukmė buvo 20  minučių. Tyrimo metu panaudota apie 800 m³ paruošto geoterminio vandens,  pripildyta apie 2 tūkst. vonių. Į projektą įsitraukę klaipėdiečiai gavo  ne vien nemokamas geoterminio vandens procedūras, bet ir išsamų  organizmo veiklos ištyrimą.
 

„Mokslinio tyrimo dizainas buvo  sudėtingas, nes sau išsikėlėme tikslą padaryti tai, ko mokslininkai  pasaulyje iki šiol dar nebuvo atlikę, – atsakyti į klausimą, ar svarbi  balneoterapijai naudojamo vandens mineralizacija, bei kokios  mineralizacijos vanduo duoda geriausią poveikį atskiroms žmogaus  organizmo sistemoms.
 

Visų etapų koordinavimas ir  įgyvendinimas buvo rimtas iššūkis Jūrininkų sveikatos priežiūros centro  personalui, pareikalavo didelio visų partnerių susitelkimo ir kruopštaus  darbo, tyrimo dalyvių kantrybės ir uolumo vykdant specialistų  nurodymus. Esame labai dėkingi visiems prisidėjusiems prie šio  beprecedenčio mokslinio tyrimo Lietuvoje“, – kalbėjo dr. L. Rapolienė.

Nemažai tyrime dalyvavusių žmonių po  procedūrų organizatoriams paatviraudavo pajutę daugialypį teigiamą  poveikį – esą pagerėjo nuotaika ir miego kokybė, odos būklė, padaugėjo  energijos, sumažėjo streso pojūčiai ir nuovargis, normalizavosi širdies  ir virškinimo sistemų veikla, atsistatė darbingumas. Nors išvadų dar  teks palūkėti, mokslininkai bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko  atstovai nusiteikę pozityviai ir neabejoja, kad verslas tinkamai  išnaudos galimybes, kurias atvers šis mokslinis tyrimas.
 

„Žydroji lagūna Islandijoje pritraukia  apie 3 mln. turistų – tai yra 10 kartų daugiau nei ši šalis turi  gyventojų. Geoterminio vandens panaudojimo tradicijos gilios Italijoje,  Vengrijoje, Čekijoje, Austrijoje. Tai puikūs pavyzdžiai, liudijantys  apie gaunamą ekonominę naudą, parodantys, jog unikalūs resursai padeda  generuoti išties didelius turistų srautus. Klaipėdai svarbu pasinaudoti  turimais gamtiniais turtais – solidus mokslinis tyrimas padrąsins to  nebeatidėlioti“, ­– įsitikinęs Klaipėdos mokslo ir technologijų parko  plėtros vadovas Andrius Sutnikas.


Šaltinis: Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. 

Nuotrauka: Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.


Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location