Kas trukdo senėti sveikai: apie senėjančiai visuomenei reikalingus sprendimus – iš „Biohakatonas I Sveikatos kodas 2021“ mentorių lūpų

Į rugsėjo 17 d. vyksiantį biohakatoną „Sveikatos kodas 2021“ jau registruojasi mokslo entuziastai, pasiryžę per 48 valandas sukurti perspektyvius sprendimus sveikam senėjimui užtikrinti. Kviečiame susipažinti, į kokių „karščiausių“ problemų sprendimus fokusuotis ir kokių klaidų vengti rekomenduoja inovatoriams talkinsiantys mentoriai.

Vis dar svarstantiems, ar dalyvauti ketvirtajame Lietuvoje rengiamame biohakatone, jį organizuojanti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) primena, kad 65 metų ir vyresnių žmonių dalis Lietuvos populiacijoje jau 2020 m. buvo 20,5 % ir tai – vienas iš didžiausių skaičių Europos Sąjungoje. Visuomenei sparčiai senėjant, iššūkiai laukia kone visų Europos valstybinių paslaugų sistemų: sveikatos, socialinės apsaugos, finansų. Šiandien gyvybės mokslų ir IT sričių sintezės dėka pasiūlyti sprendimai, juos komercializavus, gali palengvinti mums visiems gresiančią naštą.

Vilniaus universiteto Inovacijų skyriaus vadovei Kristinai Babelytei-Labanauskei mentorės vaidmuo gerai pažįstamas. Inovacijų valdymo, technologijų perdavimo bei verslo ir mokslo bendradarbiavimo temų ekspertė – ypač laukiamas svečias inovacijų skatinimo renginiuose. Paklausta apie aktualius sprendimus, kurie padėtų pasiekti sveiką senėjimą, ji išskyrė 3 opiausias spręstinų problemų grupes. 

Pirmiausia, tai iššūkiai, kylantys sprendžiant artrito, demensijos, Alzhaimerio ligos, vėžio, diabeto ar kitų ligų problematiką. Kita grupė – sveikos gyvensenos sprendimų spektras ir aktyvi senėjančios visuomenės įtrauktis. Beje, kuriant šiuos sprendimus pašnekovė siūlo diferencijuoti, pavyzdžiui, nuo 55/60  iki ~65 metų ir vėlesniems tarpsniams, nes šių amžiaus grupių poreikiai sveikatos aspektu skiriasi stipriai. Trečioji grupė, ekspertės nuomone, – slaugos/reabilitacijos sprendimai ir jų optimizavimas, įskaitant nuotolinės sveikatos priežiūros/reabilitacijos paslaugas.

Antrą kartą biohakatone mentoriausianti MITA projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ inovacijų vadybininkė Rasa Kulvietienė pastebi, kad hakatonai – įtraukus formatas naujoms idėjoms realizuoti, tik svarbu, kad darbas tuo nesibaigtų – reikia pagalvoti ir apie idėjos tęstinumą, tolesnį jos vystymą bei komercializavimą. 

„MITA komandos mentoriai padeda pritraukti tiek investuotojų dėmesį, tiek konsultuoja, kaip parašyti sėkmingą projektą ir pritraukti viešąjį finansavimą. Pavyzdžiui, 2020-aisiais biohakatonas tapo pradžia tokiems startuoliams kaip inovatyvų nevalingus judesius slopinantį kostiumą sergantiems neurologinėmis ligomis kurianti „Neuroena“ ar dirbtinio intelekto pagrindu veikiantį įrankį gydytojams radiologams ir ortopedams-traumatologams kurianti „Inoradus“. Sėkmingai investuotojams pasirodę idėjų pristatymo konkursuose, jie įgyvendina savo idėjas pasinaudodami MITA administruojama priemone „Inostartas“, – pasakoja R. Kulvietienė.  

Registracija į rugsėjo 17-19 dienomis vyksiantį renginį „Biohakatonas: Sveikatos kodas 2021“ vyksta čia.

Kontaktai pasiteirauti: projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ vadovas Tomas Vitkauskas, el. p. tomas.vitkauskas@mita.lt, tel. +370 600 45982.

Projektas „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ – iniciatyva, skatinanti gyvybės mokslų industrijos augimą Lietuvoje ir žinomumą tarptautiniu mastu. Ji apima visa spektrą MITA teikiamų paslaugų nuo konsultacijų dėl inovacijų paramos priemonių iki akceleravimo programų bei pagalbos pritraukiant investicijas.

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra