Kaip teisingai įvertinti mokslo ir verslo bendradarbiavimo poveikį bei efektyvumą?

Sklandesnis ir intensyvesnis mokslo ir verslo bendradarbiavimas - vienas pagrindinių tikslų, kurių siekiama įgyvendinant įvairias inovacijų politikos priemones. Būtent šio ryšio stiprinimas galėtų užtikrinti trokštamą perėjimą prie aukštesnę pridetinę vertę kuriančios ekonomikos. Vis dėlto nepaisant esamų investicijų, ryški mokslo ir verslo bendradarbiavimo stoka yra įvardijama kaip viena iš svarbesnių sisteminių Lietuvos inovacijų ekosistemos problemų, kurios sprendimui turime ieškoti naujų įrankių. 

Esama žinių panaudojimo apimtis nėra žinoma

Siekiant surasti naujus būdus, kaip sėkmingai bei tikslingai skatinti mokslo ir verslo subjektų bendradarbiavimą, pirmiausia yra itin svarbu gebėti įvertinti mokslo ir verslo bendradarbiavimo poveikį bei suprasti, kaip mokslo žinios yra panaudojimos įvairiuose sektoriuose, koks yra to panaudojimo efektyvumas. Šiuo metu tokios metodologijos stinga, todėl nėra aišku, kaip ir kokios skirtingų mokslo institucijų kuriamos žinios yra naudojamos, kokie sektoriai yra imliausi šioms žinioms bei kam yra kuriama didžiausia pridėtinė vertė. 

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 mokslo bei studijų institucijų, kurios teikia mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugas, dalyvauja tarptautiniuose konsorciumuose, rengia mokslines publikacijas bei ruošia aukštos kvalifikacijos specialistus. Lietuvos įmonės bei viešojo sektoriaus organizacijos naudojasi šiomis žiniomis kuriant naujus produktus bei paslaugas ar naudojant mokslinių publikacijų rezultatus savo veikloje. Tačiau šių žinių panaudojimo apimtis ir mastas ar net pobūdis nėra žinomi, nėra atliekama nuolatinė nuosekli stebėsena. Įdėjų, kaip būtų galima spręsti šią problemą, Lietuvos inovacijų centras rado dalyvaudamas Interreg Europe programos iniciatyvoje InnoHEIs.

Įkvėpė Suomijos pavyzdys

Iniciatyva InnoHEIs siekiama stiprinti aukštojo mokslo institucijų bei jų tyrimų infrastruktūrų vaidmenį regioninių inovacijų plėtros procese. Šią iniciatyvą įgyvendinantis konsorciumas siekia sukurti palankią aplinką, padėsiančią tobulinti inovacijų infrastruktūros naudojimą ir užimtumą geriau įtraukiant jos vartotojus ir klientus bei stiprinant mokslo, pramonės ir visuomenės bendradarbiavimą.

Šių metų gegužę vykusiame konsorciumo partnerių susitikime Suomijos Tamperės universiteto atstovai pristatė stebėsenos modelį, kuris sėkmingai veikia šioje Skandinavijos valstybėje. Bendradarbiaujant su užsienio partneriais buvo identifikuota, jog ypač svarbu kurti ir naudoti inovatyvius, dirbtiniu intelektu paremtus sprendinius, kurie leidžia vertinti ir analizuoti mokslo žinių ir technologijų panaudojimo efektyvumą skirtinguose sektoriuose. Lietuvos inovacijų centras, išklausęs ir susipažinęs su gerąja Suomijos praktika, šiuo metu vertina galimybes tokį stebėsenos modelį diegti ir Lietuvoje. 

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras