Kaip sustiprinti verslo, mokslo ir valdžios bendradarbiavimą?

Nors Lietuva turi potencialo tarptautinio lygio technologijoms ir inovacijoms vystyti, dažniausiai šis potencialas nėra iki galo išnaudojamas. Kodėl? Viena iš priežasčių galėtų būti nepakankamas mokslo įstaigų, viešojo sektoriaus ir verslo bendradarbiavimas mūsų šalyje. Pasak Lietuvos inovacijų centro vadovo dr. Manto Vilio, glaudesnis šių sektorių ryšys iš esmės galėtų prisidėti prie esminių pokyčių Lietuvos inovacijų eko-sistemoje ir pagerinti šalies konkurencingumą tarptautinėse rinkose, tačiau neretai pastebima bendradarbiavimo stoka prisideda prie priešingų procesų.  

Kviečiame skaityti M. Vilio interviu apie mokslo, viešojo sektoriaus ir verslo santykius ir kaip juos padaryti tampresnius, tvaresnius ir efektyvesnius.  

Kokių mokslo institucijų, verslo ir valdžios bendradarbiavimo problemų įžvelgiate? 

Teoriniame lygmenyje verslo, aukštojo mokslo ir valdžios institucijos turėtų veikti išvien bendro tikslo labui. Žinoma, jų veiklos sritys, priemonės ir netgi uždaviniai gali ir turi skirtis, tačiau bendras tikslas turėtų būti vienas – inovacijų Lietuvoje skatinimas ir puoselėjimas. Tačiau realybėje susiduriame su kiek kitokiu vaizdu. Dažnai atrodo, kad šie sektoriai siekia skirtingų tikslų ir skirtingai supranta savo vaidmenį jų siekiant. Susiduriame su situacijomis, kai kiekvienas  jų galvoja, kad inovacijų skatinimas ir puoselėjimas yra kitų dviejų sektorių reikalas. Galbūt todėl to bendradarbiavimo kartais plika akimi nesimato.

Kodėl šie sektoriai turi skirtingą matymą?

Instituciniame lygmenyje, organizacijų viduje, toli gražu ne visi darbuotojai nori artimesnio ryšio, supranta jo svarbą ar turi tinkamų įgūdžių jam palaikyti. Negana to, ryšių palaikymas paprastai reikalauja papildomų resursų, todėl planuojant glaudesnius santykius tarp šių sektorių reikėtų apsvarstyti tam reikalingas sąnaudas, būsimą naudą ir pagalvoti, koks bendradarbiavimo modelis labiausiai atitiktų kiekvieno iš šių sektorių specifiką ir realiai prisidėtų prie iškelto bendro tikslo siekimo. Žinoma, ir pats tikslas turėtų būti realus ir pasiekiamas, nes išsikeliant pernelyg ambicingus tikslus jau iš anksto gali būti užprogramuotas jų neįgyvendinimas.

Dar daugiau, siekiant glaudesnio tarpsektorinio bendradarbiavimo būtina iš kiekvieno sektoriaus išsirinkti tinkamus partnerius dialogui užmegzti ir atitinkamą platformą, kuri leistų šį dialogą palaikyti. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai nėra svarbu, bet labai dažnai verslo, mokslo ir valdžios institucijų tarpusavio santykių užuomazgos į ilgalaikį bendradarbiavimą neperauga būtent dėl to, kad nesudaromos tinkamos sąlygos tarpsektoriniam dialogui palaikyti.

Kitaip tariant, tam, kad tarpsektorinis bendradarbiavimas būtų glaudesnis būtina pasirinkti tinkamus partnerius iš kiekvieno sektoriaus, suprasti, kad juos sieja vienas tikslas, parinkti geriausius specialistus su tinkamais įgūdžiais užsimezgusiam dialogui palaikyti ir skirti tam reikiamą kiekį išteklių.

Nuo kurios iš šių paminėtų priemonių siūlytumėte pradėti?

Sakyčiau, kad vienareikšmiškai nuo investicijų į ryšių užmezgimą ir jų palaikymą. Sklandus bendradarbiavimas yra paremtas glaudžiu dialogu, o ne sudarytų programų laikymusi. Reikia suprasti, kad tai nėra paprastas susitarimas. Jei norima paprasto, oficialaus susitarimo tokiu atveju reikia samdyti konsultantą, kuris viską sustyguotų. Vis dėlto tam, kad bendradarbiavimas būtų sklandus ir tvarus, jis turėtų eiti iš vidaus ir suinteresuotos pusės turėtų siekti, kad tarpusavio ryšys nuolat stiprėtų. Tam reikalingi nuolatiniai susitikimai, kuriuose dalyvautų visų sektorių atstovai. Negana to, susitikimai neturėtų būti vien tik formalūs. Paprastai ryšys užmezgamas ir geriausiai palaikomas neformalių susitikimų metu, o formalūs susitikimai yra tam, kad kryptingai būtų siekiama bendro tikslo ir kad  susiformavęs ryšys materializuotųsi į realius sprendimus ir rezultatus.

Kaip nustatyti, ar bendradarbiaujama tinkama linkme?

Paprasta. Reikia matuoti, stebėti ir pranešti apie sėkmę. Būtina surasti metodą, kuriuo galima matuoti dialogo vystymosi procesą, atsižvelgiant į iš anksto susitartus tikslus. Be to, stebint procesą kiekviename žingsnyje reikia įvertinti, ar judama teisinga linkme, ar reikia papildomai padirbėti, o gautais stebėjimo rezultatais dalintis su visais dialogo dalyviais. Labai svarbu aiškiai parodyti, ar projektas yra sėkmingas, ar tam tikrose vietose atsirado spragų, trukdančių jo sėkmei. Jeigu susiduriama su sunkumais, šalys turėtų atvirai bendrauti tarpusavyje ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų išspręsti iškilusius iššūkius ir toliau judėti pirmyn – čia juk ir slypi bendradarbiavimo ilgaamžiškumo, tvarumo ir efektyvumo esmė.

Siekdami stiprinti aukštojo mokslo institucijų bei jų tyrimų infrastruktūrų vaidmenį regioninių inovacijų plėtros procese, Lietuvos inovacijų centras bei LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su dar 9 Europos partneriais susibūrė į bendrą tarptautinę iniciatyvą InnoHEIs. Iniciatyvos veiklos vykdomos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe ir kofinansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras.