Kaip studentai mato 2050-ųjų Lietuvą?

Nemokamas ir prieinamas tarptautinio lygmens aukštasis mokslas, energetinė nepriklausomybė, lygios teisės visiems – tokiomis ambicijomis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) integracijos festivalyje „Ad astra“ surengtoje diskusijoje „Ateitį kuriame šiandien: kokioje valstybėje gyvensime 2050-aisiais?“ dalijosi studentai.

Kas yra Valstybės pažangos strategija, šiuo metu rengiama Vyriausybės kanceliarijos kartu su Seimo Ateities komitetu, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) ir Vilniaus universitetu?

STRATA politikos analitikė Ieva Petraitė išskyrė dvi priežastis, kodėl reikia galvoti apie ateitį ir ją planuoti, tam ir yra reikalinga Valstybės pažangos strategija. Pirmoji priežastis – poreikis efektyviai reaguoti į pasaulio procesus, kurie neišvengiamai veikia ir Lietuvos raidą. Antroji priežastis, pasak jos, yra poreikis reflektuoti, kas mes esame ir kur mes einame.

„Valstybės pažangos strategijos rengimo procesas, viena vertus, yra galimybė ugdyti pajėgumus strateginei reakcijai į ilgalaikius išorės procesus, kurių dalį numatome jau dabar: tai klimato kaita, automatizacija ir kt. Be to, tai yra galimybė iškelti klausimus, kurie gali praslysti pro matymo lauką kasdienėje politinėje darbotvarkėje ar diskurse, tačiau yra ne mažiau svarbūs savo poveikiu: pavyzdžiui, neigiamos demografinės tendencijos su visomis priežastimis ir pasekmėmis, auganti politinė ir visuomenės fragmentacija, kultūriniai ir švietimo netolygumai. Tad startegijos rengimas suteikia platformą, viena vertus, ugdyti reakciją į globalius veiksnius, kita vertus, iškelti svarbius, giluminius klausimus sau ir diskutuoti apie juos tarp skirtingų visuomenės, socialinių grupių, sprendimų priėmėjų“, – tvirtina I. Petraitė.

Kokybiškas mokslas ateityje – tik elitui?

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentė Nerija Putinaitė diskusijos metu išskyrė tris švietimo tendencijas, kurios nepriklauso nuo mūsų, tačiau turi ir gerų, ir blogų pasekmių. Anot docentės, pirmoji tendencija – skaitmenizacija.

„Mes galim norėti ar nenorėti, bet skaitmenizacija šiandien yra mūsų tikrovės dalis. Galima spėti, kad ateityje skaitmenizacija dar labiau stiprės ir įsitvirtins. Ką tai reiškia? Viena – dar labiau individualizuojamas mokslas. Tai reiškia, kad dėl šių priemonių bet kas gali mokytis bet kur. Teigiama tai, kad atsiranda daugiau galimybių, tačiau yra ir neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, jeigu tautą formuoja bendras tautinis žinojimas, kaip tuomet jį pasieksime? Ar išliks kažkoks švietimo segmentas, kuris formuos mus kaip tautą? Kokia tuomet prasmė fizinio universiteto?“ – klausimus kelia VU TSPMI docentė.

Kita vertus, pasak N. Putinaitės, skaitmenizacija meta ir kitą iššūkį, kuris susijęs ir su kita globalia tendencija – socialine atskirtimi. VU TSPMI docentės teigimu, didėja skirtumai tarp grupių, kurioms švietimo paslaugos yra prieinamos arba neprieinamos.

„Nors atsiranda daug galimybių, yra grupė žmonių, kuriems šios galimybės yra absoliučiai neprieinamos. Jie neturi motyvacijos, paskatų, priemonių, kad galėtų tuo pasinaudoti. Tai vienas iš didžiausių iššūkių. Be to, senėjant visuomenei galimybės mokytis tampa dar aktualesnės“, – sako VU mokslininkė.

N. Putinaitė atkreipė dėmesį ir į kokybiško švietimo svarbą. Pasak jos, vienas iš blogiausių esamų scenarijų – kad kokybiškas švietimas taps prieinamas labai mažai elito daliai.

„Galbūt mes visi turėsime aukštojo mokslo diplomus, tačiau kokybišką švietimą, diplomą, vertinamą rinkoje, turės tik labai nedidelis procentas žmonių“, – teigia VU TSPMI docentė.

Kaip studentai įsivaizduoja Lietuvos švietimą po 30 metų?

VU SA biuro vadovė Julija Jarutytė tikina, kad studentai dabar ir ateityje nori, jog kokybiškas švietimas būtų prieinamas kuo daugiau žmonių. Studentų atstovė atkreipia dėmesį į kitus aspektus – atvirumą, skirtingų grupių įtraukimą.

„Kitas svarbus aspektas – tai kompetencijos, saviraiškos galimybės. Mano nuomone, universitetinė kultūra yra labai svarbus dalykas, kuris turėtų išlikti nepaisant įvairių pokyčių“, – tvirtina J. Jarutytė.

Mobilumas – taip pat vienas iš svarbių elementų, be kurių studentai neįsivaizduoja švietimo ateityje. Jau dabar VU priklauso Europos universitetų aljansui (ARQUS), kur galima įgyti dvigubą diplomą. Taigi, pasak J. Jarutytės, individualus mokymasis, kuris jau funkcionuoja VU, ateityje turėtų dar labiau plėstis.

Paklausta apie vieną iš studentų iškeltų ambicijų – nemokamą ir prieinamą tarptautinio lygmens aukštąjį mokslą, N. Putinaitė tikino, kad nemokamo mokslo tiesiog nėra.

„Tačiau tai, kad gali atsirasti valstybių sutartys, europinė erdvė su atskiru finansavimu ne iš studento kišenės ir kad bus atsižvelgta į socialines grupes, kurioms reikia pagalbos, – manau, bus realybė, nes link to jau einama“, – tvirtina VU TSPMI docentė.

Kovo mėnesį VU ir STRATA organizavo ateities scenarijų rengimo dirbtuves, kuriose dalyvavo įvairių sričių ekspertai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai. Per šiuos susitikimus išryškėjo keturi hipotetiniai ateities scenarijai, susiję su įtampa tarp autokratinių ir demokratinių valstybių bei švietimu – jo stagnacija ar negrįžtamu proveržiu.

Gegužės ir birželio mėnesiais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įvyko šešios diskusijos, kuriose įvairių sričių ekspertai aptarė galimus Lietuvos ateities scenarijus pasitelkdami valstybės raidai svarbias temas: tai saugumas, visuomenė, švietimas (mokslas, technologijos), ekonomika, klimato kaita, valstybės valdymas.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (angl. Foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.

Šaltinis: STRATA