Įtraukus dalyvavimas – vienas Šiaurės Karelijos sumanios specializacijos sėkmės pamatų

Suomijoje esanti Šiaurės Karelija – labiausiai į rytus nutolęs Europos Sąjungos taškas. Didžiausiame šio regiono mieste – Joensuu – gyvena kone 76 tūkstančiai gyventojų, o visoje Šiaurės Karelijoje jų tėra apie 164 tūkstančius. Visgi dideliame plote išsibarstę žmonės nenutolsta nuo bendrų sprendimų priėmimo proceso, o regionas gali pasigirti unikalia sumanios specializacijos rengimo patirtimi ne tik Suomijoje, bet ir už jos ribų. Galimybę susipažinti su Suomijos gerosiomis praktikomis turėjo ir Lietuvos inovacijų centro atstovai, lapkričio 16-19 dienomis lankęsi Joensuu.

Pirma – susitarimas dėl bendro situacijos matymo

Kas ketverius metus rengdami naują regiono vystymosi strategiją suomiai siekia to paties tikslo – didinti regiono gyvybingumą ir kelti gyvenimo kokybės standartą. Tačiau tam, kad Šiaurės Karelijos gyventojai jaustųsi esantys strateginių sprendimų šeimininkais, į naujos strategijos rengimą, o vėliau – ir į įgyvendinimą bei stebėseną, stengiamasi įtraukti kaip įmanoma daugiau suinteresuotųjų grupių. 

„Žavi suomių gebėjimas labai tiksliai ir aiškiai identifikuoti tas problemas, kurios yra matomos kaip svarbiausios ir keliančios iššūkių efektyviai pasiekti užsibrėžtų tikslų. Šiuo atveju, Šiaurės Karelijos regiono vystymuisi kylantis galvosūkis – kaip išlaikyti ir sumaniai skatinti ekonominį augimą, kai dėl senėjančios visuomenės ir jaunimo emigracijos į centrinius regionus mažėja darbo jėgos ištekliai. Itin svarbu, jog tai, kas yra svarbiausios regiono problemos, yra sprendžiama susitarimo principu. Suomiams svarbu ne tik tai, kaip problemas mato valdžios atstovai, bet ar yra platus visuomenės sutarimas, kad problema, kuri yra identifikuota ir kurią reikia spręsti, yra tikrai opi” – įžvalgomis iš vizito Suomijoje dalinosi Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė Justė Rakštytė-Hoimian. 

Kad sistema veiktų, reikia išgirsti kuo daugiau žmonių

Būtent siekis išsigryninti bendras problemas, o sprendimus priimti vadovaujantis požiūriu, jog poreikiai turėtų būti išgirsti iš žmonių, lemia, kad visuomenės lūkesčių girdėjimui ir fiksavimui regioninėje Šiaurės Karelijos taryboje yra sukurta per dešimtį darbo grupių, kurių misija – išklausyti, išgirsti ir sutarti, kur turi judėti regionas ir ką reikia daryti, kad iškelti tikslai būtų įgyvendinti. O pasiekus susitarimą, imamasi veiksmų bendradarbiaujant verslui, viešajam sektoriui ir gyventojams. 

„Maksimaliai įtraukų visuomenės dalyvavimą Šiaurės Karelijos atveju įgalina ne tik egzistuojanti bendradarbiavimo kultūra ir tradicija, bet ir nedidelis gyventojų skaičius. Pusantro šimto tūkstančio žmonių interesus išsako gausybė asociacijų, klubų ir kitų struktūrų, kurios yra įtrauktos į regioninės tarybos veiklas rengiant regiono sumanios specializacijos strategiją. Vizito metu išgirdome, kaip veikia socialinių reikalų grupė, turinti 25 narius, bet bendradarbiaujanti su daugiau nei 300 įvairių asociacijų visame regione. Nenuostabu, jog su tokiu tankiu organizaciniu tinklu galima išgirsti visas žmonių problemas, įvertinti lūkesčius bei itin tikslingai formuoti priemones, kurios galėtų visa tai atliepti” – Suomijos regiono sėkmės priežastis vardino LIC konsultantas Povilas Bacevičius.  

Minkštųjų inovacijų stebėsenai skirta iniciatyva

Įtraukus Suomijos regiono sumanios specializacijos formavimo procesas susitikime Joensuu pristatytas kaip geroji praktika Lietuvos inovacijų centro drauge su partneriais įgyvendinamoje iniciatyvoje Passpartool. Šios iniciatyvos tikslas – padėti viešosios politikos formuotojams kurti veiksmingą politiką, remiančią neformalius ir atvirus inovacijų procesus regioniniu lygmeniu, daugiausiai dėmesio skiriant socialinėms bei netechnologinėms inovacijoms. Iniciatyva įgyvendinama pagal Interreg Europe programą ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. 

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras