Gruodžio 04 d.

Geriausia šių metų Europos klasterio koordinatorė: klasteriai yra ekonomikos variklis

2022-10-17 09:15 Dalintis:

Prestižiškiausią Europoje klasterių vadovams suteikiamą įvertinimą savo svarba galima prilyginti Oskarams kino indutrijoje.  Praėjusią savaitę vykusios Europos klasterių konferencijos metu buvo paskelbta, kad šiemet Europos metų klasterio vadovo apdovanojimą pirmą kartą istorijoje gavo klasterio iš Lietuvos koordinatorė – Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, vadovaujanti Agrifood Lithuania klasteriui ir Lietuvos klasterių tinklui Klaster LT.

Šis apdovanojimas yra ypatingas asmeninis ir visos klasterių bendruomenės pasiekimas. Apie karjerą dirbant su klasteriais, požiūrį į inovacijas ir kelią į tarptautinę sėkmę – interviu su K. Šerkmukšnyte-Alešiūniene.

Kas pastūmėjo į Lietuvos klasterių bendruomenę? Kaip nutiko, kad karjerą pasirinkote būtent šioje srityje?

Mano karjera klasteriuose prasidėjo prieš daugiau nei dešimt metų, kada kartu su partneriais 2011 m. įkūrėme “Smart IT Cluster”, kurio pagrindu vėliau buvo įsteigtas AgriFood Lithuania klasteris. Noras sukurti klasterį, orientuotą į agromaisto sektorių, atsirado siekiant paskatinti visos ekosistemos – nuo MVĮ ar didelių įmonių iki mokslo, tyrimų ar valstybinių institucijų – veikimą drauge dėl bendrų tikslų tokių kaip spartesnė skaitmenizacija, inovacijų kūrimas bei diegimas, didesnis tarpsektoriškumas, tarptautiškumas bei ambicija turėti kaip įmanoma atsparesnį ir pažangesnį sektorių, žiūrintį vieninga kryptimi.

Prieš kelerius metus pasitikėjimą manimi išreiškė Lietuvos klasterių tinklas “KlasterLT”. Tuomet buvau paskirta šios asociacijos direktore, o naujos pareigos atnešė ir naują atsakomybę užtikrinti tinklo, vienijančio visus Lietuvos klasterius (kurių yra daugiau nei 50), sklandų veikimą. Per šį laiką kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtinome naują Klasterių plėtros koncepciją. Naujasis dokumentas buvo parengtas atsižvelgiant į naujus prioritetus bei iššūkius tokius kaip skaitmenizacija, žalioji gamyba, ES pridėtinės vertės kūrimo grandinės, trumposios vertės grandinės, inovacijų ekosistema ir kt.,  su kuriais susiduria tiek Lietuva, tiek ir ES. Šia koncepcija politiniu lygmeniu buvo išskirta klasterių kuriama nauda Lietuvos ekonomikai, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui, MTEP veiklų plėtrai ir vietinių bei tarptautinių tiekimo grandinių pridėtinės vertės stiprinimui. Be to, per šį laikotarpį teko prisidėti prie prasidėjusio bendro klasterių gryninimosi proceso Lietuvoje.

Apibendrinus galiu teigti, kad darbą su klasteriais pasirinkau todėl, jog, manau, kad dirbdama drauge su verslu galiu kurti pridėtinę vertę tiek verslui, tiek Lietuvos valstybės ekonomikai ir visuomenei. Taip turiu galimybę prisidėti prie mūsų šalies augimo, tvarumo ir atsparumo. Dirbdama šioje sferoje galiu inicijuoti pokyčius, organizuoti įvairias iniciatyvas ir kurti inovacijas, kurios mums visiems atneš gražesnę ir pažangesnę ateitį.

Koks yra klasterių vaidmuo Lietuvos ekonomikoje Jūsų akimis?

Nėra abejonės, kad klasteriai vaidina ryškų vaidmenį Lietuvos ekonomikoje. Tai lemia ne viena priežastis. Pirma, mūsų šalyje veikiantys klasteriai vienija daugiau nei 800 įmonių ir mokslo institucijų. Antra, pastaraisiais metais vyksta sparti efektyviai veikiančių klasterių, svariai prisidedančių prie Lietuvos BVP augimo, inovacijų vystymo bei skaitmenizacijos sprendimų diegimo, plėtra. Be to, klasterių indėlis matomas ir kitose mūsų visuomenei be galo svarbiose srityse tokiose kaip darbo vietų kūrimas, verslo tinklų stiprinimas bei prioritetinių valstybės sumaniosios specializacijos tikslų įgyvendinimas.

Augantis Lietuvos klasterių tarpsektorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas ne tik skatina inovacijas, tvarumą bei konkurencingumą, bet ir prisideda prie verslo bei mūsų šalies ekonominio atsparumo didinimo. Šiandien klasteriai yra neatskiriama vertės kūrimo grandinių ekosistemos dalis, kuri leidžia mūsų šalies įmonėms veikiant kartu pasiekti žymiai geresnių rezultatų.

Be to, klasterių vaidmuo yra ypač svarbus regionų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Tai lemia kelios priežastys. Būdami arti pirminės grandinės veikėjų, klasteriai geriausiai žino regiono situaciją, jos ypatumus, kultūrinius skirtumus ir pan., tad turėdami didelį autoritetą savo regiono bendruomenėje klasteriai yra matomi kaip patikimi partneriai. Turimas pasitikėjimas klasteriams suteikia galimybę savo regione svariai prisidėti prie vietos gyvybingumo didinimo. Be to, klasteriai atlieka labai svarbų vaidmenį padedant visuomenei suprasti inovatyvių ir pažangių sprendimų kuriamą vertę bei naudą smulkiam ir vidutiniam verslui.

Galiausiai, Europos Komisija neseniai paskelbė ataskaitą apie klasterių įtaką Europos (ir Lietuvos) ekonomikai. Dokumente pateikiami skaičiai ypatingai išryškina klasterių svarbą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ataskaitoje teigiama, kad  Europoje yra daugiau nei 1 000 klasterių, o juose veikiančiose įmonėse dirba net 25 proc. visų ES darbuotojų. Kalbant apie MVĮ skaičiai dar įspūdingesni –  į klasterius susibūrusios net 70 proc. šiai kategorijai priklausančių įmonių mūsų žemyne. Net 8 iš 10 klasterių prisideda prie spartesnės verslo skaitmenizacijos, o 60 proc. visų klasterių inovatyvia veikla skatina sėkmingą žaliosios transformacijos įgyvendinimą. Todėl visai nenuostabu, kad Europoje klasteriai yra suvokiami kaip ekonomikos variklis (kartais tokio suvokimo mums Lietuvoje labai trūksta).

Kaip vertinate Lietuvos klasterių politiką ir galimybes: ar Lietuvoje susiformavusi palanki terpė? Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduria klasteriai?

Lietuvos klasteriai turi didžiulį potencialą augti ir stiprėti. Tai mes matome kiekvienais metais. Vis dėlto, nepaisant visų jau aptartų aplinkybių ir anksčiau patvirtintos Klasterių plėtros koncepcijos, Lietuvoje klasteriai vis dar nesulaukia pakankamo politikos formuotojų dėmesio ir čia, manau, yra didžiausias klasterių bendruomenės iššūkis. Mums trūksta aiškaus valstybės apsisprendimo, kokius klasterius mes norime matyti, kaip turėtume juos vertinti ir kur galėtume efektyviausiai išnaudoti jų potencialą pokyčiams kurti. Tam mums reikėtų aktyvesnio politikos kūrėjų įsitraukimo ir stipresnio bendradarbiavimo su klasterių bendruomene. Ši partnerystė mums visiems kartu leistų sukurti vieningą Lietuvos klasterių kelrodį, kurio rengimą turėtų inicijuoti politikos formuotojai.

Be to, klasteriai yra pasirengę valdyti kaskadinio finansavimo instrumentus. Tokia praktika jau sėkmingai įgyvendinama Vakarų Europos bei kitose Baltijos valstybėse, apie tai kalbame jau ne vienerius metu. Negana to, klasteriai yra tikrai verti pasitikėjimo sukuriant tik jiems skirtų struktūrinių fondų programas. Tai taip pat plačiai naudojama praktika ES. Norėčiau, pabrėžti, kad minėtoje politiniu lygmeniu patvirtintoje Klasterių plėtros koncepcijoje buvo įtvirtinta rekomendacija klasteriams kurti atskiras paramos programas, tačiau, deja, kol kas to klasterių bendruomenei trūksta, nors tai, be jokios abejonės, kurtų vertę visai Lietuvos verslo ir ekonomikos ekosistemai.

Ko užsienio klasteriai gali pavydėti veiklą plėtojantiems Lietuvoje?

Lietuva yra unikali tuo, kad kaip visuomenė esame imlūs inovacijoms ir esame pakankamai nedideli savo plotu, tad rezultatai pas mus gali būti pasiekiami bei matomi žymiai greičiau negu didelėse valstybėse, turinčiose gilias ekonomines, socialines ar klasterines tradicijas. Dėl mažesnio veikėjų skaičiaus mums lengviau susitarti tarpusavyje. Todėl daugeliu atveju mūsų šalis gali būti tarsi pilotinis projektas pačioms inovatyviausiom idėjoms. Vėliau mes galime tapti tų idėjų įgyvendinimo eksportuotojais į kitas valstybes, regionus, miestus ar atskirus sektorius.

Atsiimdama apdovanojimą dėkojote visiems už palaikymą ir pasitikėjimą. Kas yra Jūsų didžiausi bendražygiai, kurie prisidėjo prie sėkmės?

Didžiausi bendražygiai yra visa Europos ir Lietuvos klasterių bendruomenė. Klasteriai, mano nuomone, yra bendradarbiavimo formatas, kurio pamatus sudaro verslo supratimas, abipusių interesų bei santykių atradimas ir, svarbiausia, vertės kūrimas. Klasteriai turi padėti nariams būti novatoriškais lyderiais, kurie rodytų kelią, kaip sėkmingai pereiti prie dvejopos – skaitmeninės ir žaliosios – transformacijos įgyvendinimo. Klasteriai ir jų nariai turi būti aktyvūs ir girdimi tiek nacionaliniu, tiek Europiniu mastu, nes tai padėtų verslui ir politikos kūrėjams žiūrėti ta pačia strategine kryptimi. Didžiausi mano bendražygiai yra tie, kurie tuo tiki, palaiko mane ir kiekvieną dieną stengiasi, jog šios idėjos būtų taikomos praktikoje.

Žinoma, šis įvertinimas būtų nepasiektas be Lietuvos klasterio tinklo “KlasterLT” narių, kurie mane paskyrė šio tinklo direktore ir aktyviai palaikė mane ne tik šiuose rinkimuose, bet ir kasdieninėje veikloje. Todėl norėčiau jiems dar kartą atskirai padėkoti.

Vadovaujate Agrifood Lithuania klasteriui. Kokiais svarbiausiais klasterio pasiekimais didžiuojatės?

AgriFood Lithuania klasteris stiprėja ir auga kiekvieną dieną. Galime didžiuotis kuriamu poveikiu žemės ūkio ir maisto sektoriaus ekosistemai, jaunimui, ūkininkams, valstybės tarnautojams. Mums pavyksta imtis iniciatyvų, kurios pritraukia didžiulį susidomėjimą ir savo aktyvumu stebina netgi daugumą užsienio partnerių bei kolegų. Esame didžiausių agromaisto sektorinių hakatonų “HACK AgriFood”, “HACK Startup Village” ir didžiausio tarptautinio forumo “AgriFood Forum” Baltijos šalyse rengėjai.

Taip pat galime pasidžiaugti tuo, jog esame įvairių tarptautinių bei Horizonto projektų partneriai. Netrukus pradėsime įgyvendinti keletą iniciatyvų, kurių metu bus taikomas kaskadinio finansavimo modelis. Tarp mūsų įgyvendinamų projektų yra “ZeroW”, “Beatles”, “Suave”, “Icaerus”, “HighFive”, “GrassCeiling”, “FlexiGroBots”, “Robotics4EU”, “CoRoSect”, “SmartDroplets”, “SmartAgriHubs”, “EWA” ir įvairios “EIT Food” bei “European Cluster Collaboration” iniciatyvos.

Džiugu, kad neseniai tapome Europos skaitmeninių inovacijų centro Lietuvoje “EDIH4IAE” bendrasteigėjais. Be to, esame sulaukę bronzinės žymos įvertinimo, vėliau sieksime ir ją pagerinti.

Jums pavyko per trumpą laiką išvystyti sėkmingai veikiantį klasterį. Kas tai lėmė? Kas Jums atrodo svarbiausia matuojant efektyvumą ir rezultatus?

Be abejonės, tai lėmė įdėtas darbas ir pastangos. Didžiulis dėmesys tarptautinei tinklaveikai, santykių mezgimui, aktyvumas ir drąsa imtis lyderystės (ypač tada, kai kiti abejoja). Esu girdėjusi labai teisingą frazę, jog niekada nieko nebus rytoj, jei nieko nedarysi šiandien. Manau, kad ji puikiai apibūdina mūsų klasterio veiklą.

Jeigu kalbėtume apie tai, kas mums svarbiausia matuojant efektyvumą, pagrindinis kriterijus, neabejotinai, yra vertės sukūrimas (partneriams, visuomenei, regionui, valstybei ar verslo ekosistemai). Manau, kad tokiu kriterijumi turėtų vadovautis ne tik klasteriai, bet ir kiekvienas žmogus savo kasdieniniame gyvenime. Jeigu mūsų visuomenė sektų šiuo principu, visi gyventume geriau.

Maisto pramonė žengia didelių pokyčių link. Kokius tikslus keliate sau ir AgriFood Lithuania klasteriui šiuo metu?

Svarbiausias tiek mano pačios, tiek ir mūsų klasterio tikslas yra prisidėti prie pokyčių įvairiose maisto sistemos srityse – nuo trumpųjų maisto tiekimo grandinių įgalinimo iki sėkmingos dvejopos transformacijos įgyvendinimo Lietuvoje ir Europoje. Taip pat norime prisidėti prie regionų augimo. Jų ateičiai didelę įtaką turi būtent agromaisto sektorius, kuris visos šalies mastu yra vienas didžiausių darbdavių. Be to, moterų verslumo skatinimas žemės ūkio ir maisto sektoriuje yra man asmeniškai ypatingai svarbi tema, todėl šioje srityje mes įdedame daugybę darbo ir pastangų. Norime, kad kuo daugiau jaunų žmonių pasirinktų studijas ir karjerą šiame sektoriuje, todėl ne tik skiriame daug laiko įvairiems projektams ir mokymams jaunimui bei visuomenės švietimui, bet ir patys tiesiogiai prisidedame prie studijų programų rengimo. Neseniai pati tapau Vilniaus kolegijos valdybos nare.

Taip pat norime tapti dar tarptautiškesni, tarpsektoriškesni bei įtraukti dar daugiau lietuviškų partnerių į užsienio iniciatyvas.

Minėjote, kad gautas geriausios Europoje klasterio vadovės apdovanojimas, tai įvertinimas Lietuvai. Kodėl? Kokias naudas matote Lietuvos klasterių bendruomenei?

Neabejoju, kad komisijos ir visos Europos klasterių bendruomenės vertinimui didelę įtaką darė Lietuvos klasterių tinklo „KlasterLT“ aktyvumas. Lietuvos klasteriai per pastaruosius kelerius metus padarė didelę pažangą. Prasidėjo konsolidacija, kategorizacija, siekių gryninimasis ir priemonių, reikalingų apibrėžtiems siekiams įgyvendinti, identifikavimas. Mūsų klasteriai pradėjo aktyviau dalyvauti tarptautinėse iniciatyvose, ėmėsi tarpsektorinių projektų. Be to, Lietuvoje buvo suorganizuota svarbi Europos klasterių bendruomenės konferencija, kuri pritraukė klasterių lyderių ir aukšto rango Europos Komisijos pareigūnų iš visos Bendrijos. Esu tikra, kad šių rinkimų laikotarpiu į visa tai buvo atsižvelgta, todėl tai yra apdovanojimas ne tik man, bet ir visai Lietuvai. Tai yra pirmas kartas, kada Baltijos regiono atstovas yra įvertintas tokiu apdovanojimu.

Šis apdovanojimas – ne tik dėmesio parodymas ar darbo įvertinimas, bet ir įpareigojimas bei atsakomybė. Nuo šiol turėsime dar daugiau galimybių dalyvauti svarbiose diskusijose, konferencijose ar darbo grupėse, kurių metu galėsime prisidėti prie Lietuvos klasterių pozicijos įgarsinimo ir sustiprinimo tarptautinėje bendruomenėje. Be to, manau, kad šis apdovanojimas suteiks papildomų pasitikėjimo kreditų visiems mūsų šalies klasteriams tarptautinių partnerių akyse, kas leis mūsų bendruomenės nariams tapti įvairių projektų dalimi. O tai yra ne tik papildomos finansinės injekcijos į mūsų šalies ekonomiką, bet ir mūsų verslų tarptautiškumo augimas, nauji aukštos pridėtinės vertės produktai, naujos eksporto rinkos ir augantis atsparumas, kuris yra ypač aktualus šių dienų kontekste.

K. Šermukšnytės-Alešiūnienės vadovaujamas klasteris „AgriFood Lithuania“ jau kelerius metus dalyvauja projekto „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra  (INOLINK)“ veiklose, kuris finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Jis skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, prisideda prie jų augimo bei tarptautinio bendradarbiavimo plėtros. Projektą įgyvendina Inovacijų agentūra (IA) kartu su partneriu – Lietuvos inovacijų centru (LIC).Su projekto pagalba klasteris „AgriFood Lithuania“ pelnė svarbų tarptautinį sertifikatą ir vadybos kokybės įvertinimą – bronzinę klasterių  meistriškumo žymą.

Šaltinis: KlasterLT

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location