Gamybos verslo ateitis – skaitmenizuotos ekosistemos

Fintech sektorius ir kriptovaliutos – pastaraisiais metais blockchain panaudojimas daugiausiai buvo siejamas su šiais sektoriais. Visgi siekiama dar labiau praplėsti tokio pobūdžio technologijų pritaikymo spektrą.

Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas drauge su partneriais įvertino paskirstytųjų duomenų technologijos (DLT) pritaikymo galimybes gamybos versle – projekto komanda neabejoja, jog inovacija šiame segmente iš esmės transformuotų procesų valdymą. Verslo modelis ir techninė specifikacija DLT paremto sprendimo išvystymui bei įgalinimui – jau parengti.

Sprendimo paieškos – išvien su verslu

„Skaitmenizacija, jau nulėmusi milžiniškus pokyčius gamyboje, skverbiasi ir į valdymo procesus. Šias tendencijas mato ir mūsų verslo partneriai iš Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, technologinių sprendimų kūrėjai „Omega Technology“ bei „cloudyBoss“, su kuriais siekiame žengti reikšmingų pokyčių priešakyje. Tikime, jog DLT technologijos panaudojimas stipriai pasitarnautų gamybos verslui kuriant virtualias tiekimo grandines, įgalintų įmones globaliai pirkti įvairias paslaugas ir apsirūpinti reikalingais resursais“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

DLT ekspertų žvilgsnis neatsitiktinai nukrypo į 3D spausdinimo sektorių – abi šios technologijos žengia greta dirbtinio intelekto, daiktų interneto, papildytos realybės, Big Data, robotizavimo ir automatizavimo sprendimų, kurie sparčiai keičia gamybos ir logistikos procesus visame pasaulyje.

Kompetencijų ir išteklių platforma

Prireikus 3D technologija atspausdinti tam tikrą detalę, kuri reikalinga įmonei ar jos klientui, galbūt esančiam visai kitoje pasaulio dalyje, verslui tenka spręsti įvairius iššūkius. Ilgainiui įmonėms iškyla poreikis arba investuoti į brangias technologijas ir diegti jas greta savo gamybos bazių, arba tenka ieškoti subrangovų. Paslaugos teikėjų paieškos ir tolimesni techninių aspektų suderinimai pareikalauja nemažai laiko, o pagamintos detalės logistika neretai pasirodo esanti sudėtinga ir brangi.

DLT technologija atvertų galimybes įgyvendinti „Factory-as-a-Service“ ir „Machine-as-a-Service“ verslo modelius. Gamybos procesus vykdyti ir juos valdyti taptų įmanoma decentralizuotu būdu – susikurtų tam tikros ekosistemos, sudarytos iš nepriklausomų, tačiau glaudžiai ir kryptingai sąveikaujančių dalyvių.

„Inovatyvi platforma sutelktų kompetencijas ir resursus globaliu mastu bei atlieptų visus su 3D spausdinimu susijusius poreikius: nuo inžinerinių ar dizaino – iki 3D spausdinimui reikalingų medžiagų testavimo“, – pažymėjo A.Sutnikas.

Prireikus 3D spausdinimo paslaugos, įmonės galėtų ją įsigyti ten, kur joms parankiausia kainos prasme, ar, pavyzdžiui, atsižvelgdamos į 3D spausdinimo bazės lokaciją, planuojamus logistikos maršrutus. 3D spausdinimo proceso nereikėtų atskirai prižiūrėti – kad galutinis produktas atitiktų užsakovo pateiktą  brėžinį ar specifikaciją, rūpintųsi paslaugos teikėjas. Išplėtojus sistemą, ji stipriai pasitarnautų sutrumpinant 3D technologija atspausdintų detalių kelią iki kliento – tokiu būdu projektavimo, testavimo, gamybos procesai būtų ženkliai optimizuoti.

Flagmanais gali tapti LEZai

Manoma, jog toks DLT technologija grįstas modelis galėtų būti sėkmingai integruotas laisvosiose ekonominėse zonose, kuriose veiklą vysto daug skirtingo pobūdžio gamybos įmonių. Galėdamos pasiūlyti 3D spausdinimo paslaugą savo vietiniams klientams, o taip pat bet kurioje pasaulio vietoje veikiančiam verslui, šios zonos įgytų papildomo konkurencinio pranašumo, padėtų verslui sumažinti gamybos kaštus, išvengti įvairių rizikų.

Verslo modelis ir techninė specifikacija (SRS) DLT technologija grįsto sprendimo „Industry 4.5“ įgalinimui buvo parengta tarptautinio projekto „INforM“ rėmuose. Tolimesnis prototipo vystymo etapas apims darbą su galimais investuotojais – tikimasi, kad verslas atkreips dėmesį į inovacijos potencialą ir bus duota žalia šviesa tolimesniems sistemos projektavimo darbams bei jos išbandymui realiomis sąlygomis.

Už straipsnio turinį atsako Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi ES nuomonę.

Šaltinis: Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas