Finansų viceministras M. Liutvinskas: „Kad būtų sėkmingas, skaitmeninio euro projektas turi kurti pridėtinę vertę gyventojams ir verslui“

Finansų viceministras M. Liutvinskas Ispanijoje vykstančio EUROFI finansų forumo diskusijoje akcentavo, kad siekiant, jog skaitmeninio euro projektas būtų sėkmingas, jis turi generuoti apčiuopiamą naudą vartotojams, prekybininkams ir finansų sektoriui. Siekiant maksimaliai išnaudoti skaitmeninio euro kuriamą potencialą, svarbu užtikrinti platų šios mokėjimo priemonės naudojimą, o tam reikės tinkamų technologinių ir reguliacinių sprendimų bei veiksmingos komunikacijos informuojant visuomenę.

„Skaitmeninis euras būtų grynųjų pinigų virtualus atitikmuo, kurio saugumą garantuotų centrinis bankas. Svarbu akcentuoti, kad skaitmeninis euras grynųjų pinigų nepakeistų, o juos papildytų. Skaitmeninė valiuta vystoma kaip universali ir lengvai gyventojams prieinama atsiskaitymo priemonė, kurios pagalba mokėjimai visoje euro zonoje būtų greiti ir pigūs. Be to, dalį mokėjimų būtų galima atlikti ir be interneto ryšio. Bazinis paslaugų krepšelis vartotojams turėtų būti nemokamas, o įkainiai prekybininkams – konkurencingi dabartinių mokėjimo paslaugų tiekėjų atžvilgiu. Naudojimo patogumas ir ekonominės paskatos žmonėms ir prekybininkams – esminės prielaidos, kad skaitmeninio euro projektas praktikoje būtų sėkmingas ir plačiai naudojamas“, – diskusijos metu teigė finansų viceministras.

M. Liutvinskas taip pat pabrėžė, kad skaitmeninis euras būtų viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimu paremtas produktas, galintis prisidėti prie inovacijų ir naujų verslo modelių kūrimo mokėjimų srityje. Numatoma, kad Europos centrinių bankų sistema palaikytų bazinę mokėjimų infrastruktūrą, o privatus sektorius – bankai, elektorinių pinigų ir mokėjimų įstaigos – būtų atsakingas už visas paslaugas teikiamas gyventojams ir verslui, įskaitant sąskaitos atidarymą, pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą ir kt.

Numatoma, kad privačiam sektoriui taip pat būtų sudarytos galimybės kurti papildomas paslaugas – pavyzdžiui, susijusias su sąlyginiais ar automatiniais mokėjimais, kurios kurs papildomą vertę vartotojams. Viceministras diskusijoje akcentavo, kad šiuo aspektu ypač svarbu visiems rinkos dalyviams užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas, siekiant išnaudoti inovacijų potencialą.

Nors skaitmeninio euro kūrimo darbai šiuo metu dar yra tyrimų stadijoje, jau dabar reikia efektyvios atsakingų institucijų komunikacijos apie šio produkto savybes ir numatomą naudą. Visuomenė turi būti informuota, kad skaitmeninis euras bus mokėjimo priemonė, pilna apimtimi prilygstanti gryniems pinigams, tačiau įvairiais aspektais gerokai patogesnė. Pavyzdžiui, skaitmeniniu euru bus galima atsiskaityti internetinėje prekyboje, ko padaryti su grynaisiais neįmanoma. Taip pat svarbu tinkamai komunikuoti apie aukštus skaitmeninio euro duomenų saugumo standartus ir privatumo lygį, įskatinat tai, kad atsiskaitant skaitmeniniu euru be interneto ryšio mokėjimai bus anonimiški, tokiu būdu atspindint grynųjų pinigų savybes.

2021 m. Liepos 14 d. Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė pradėti 24 mėn. trukmės skaitmeninio euro projekto tiriamąjį etapą. Jam pasibaigus, šių metų spalio mėn. ECB valdančioji taryba spręs, ar pereiti prie kito etapo, kurio metu vyktų skaitmeninio euro testavimas ir bandymai realioje aplinkoje. Numatoma, kad šis etapas truktų bent 3 metus. Daugiau informacijos apie skaitmenį eurą galima rasti čia.

2023 m. birželio 28 d. Europos Komisija pateikė teisinį pasiūlymą dėl skaitmeninio euro sukūrimo, kuriuo būtų nustatomas skaitmeninio euro, kaip teisėtos mokėjimų priemonės, statusas, taip pat apibrėžiami kiti svarbūs skaitmeninio euro funkcionalumai. Daugiau informacijos apie pasiūlymą galima rasti čia.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos finansų ministerija