Europos Komisija pateikė rekomendacijas, kaip Lietuvoje tobulinti atliekų tvarkymo sistemą

Birželio 8 d. Europos Komisija išplatino pranešimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių komunalinių atliekų tvarkymo tikslų, numatytų Atliekų pagrindų bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo direktyvose įgyvendinimo. Valstybėms narėms, kurios gali nepasiekti nustatytų tikslų, pateiktos rekomendacijos, kaip gerinti atliekų tvarkymo sistemą.

Pagrindinės rekomendacijos Lietuvai susijusios su komunalinių atliekų paruošimo naudoti pakartotinai ir pakuočių pakartotinio naudojimo sistemų skatinimu, rūšiuojamojo komunalinių atliekų surinkimo sistemos plėtojimu, biologinių ir maisto atliekų apdorojimo pajėgumų plėtra, savivaldybių privalomais rūšiuojamojo atliekų surinkimo tikslais ir atsakomybe už juos finansiškai skatinant ar baudžiant, įvairių visuomenės grupių sąmoningumo ugdymo kampanijų vykdymu.  

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo kryptys

Lietuva pastaraisias metais yra padariusi daug darbų tobulindama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Tai pažymėjo ir pati Europos Komisija, kuomet jos atstovai prieš kelis mėnesius Vilniuje pristatė atliktą Lietuvos aplinkosaugos politikos įgyvendinimo vertinimą. 

Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane 2021-2027 m. nustatyta užduotis savivaldybėms ir regionų plėtros taryboms, kad atliekų susidarymo vietoje sutvarkytų biologinių atliekų ir rūšiuojamuoju būdu surinktų komunalinių atliekų kiekis 2023 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc., 2024 m. – 65 proc., 2025 m. – 70 proc., 2026 m. – 75 proc., 2027 m. – 80 proc. viso susidariusių komunalinių atliekų kiekio.

Savivaldybių pateiktais 2022 m. duomenimis, tik 2 savivaldybėse rūšiuojamasis atliekų surinkimas buvo didesnis nei 60 proc., t.y., pasiekė nustatytą atskiro surinkimo užduotį. Net 43 savivaldybėse rūšiuojamuoju būdu surenkama mažiau nei 30 proc. komunalinių atliekų. Duomenis apie kiekvienos savivaldybės pasiektus rodiklius Aplinkos ministerija skelbs viešai. 

Taip pat planuojama patikslinti reikalavimus savivaldybėms dėl informacijos, susijusios su atliekų tvarkymu pateikimo, atsižvelgiant į naujojo laikotarpio Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano, regioninių ir savivaldybių planų uždavinius ir užduotis. 

Minėtų tikslų pasiekti padės numatytos investicinės atliekų rūšiavimo  ir infrastruktūros prieinamumo gerinimo priemonės, kurios bus finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, savivaldybių biudžetų ir kitų lėšų. 

Šiuo metu rengiamos regioninės pažangos priemonės „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gairės, pagal kurias regionams numatoma skirti 31,2 mln. eurų ES fondų lėšų komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo plėtrai: buityje susidarančių maisto-virtuvės, žaliųjų, tekstilės, pavojingų atliekų surinkimui, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimui, atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, surinkimo infrastruktūrai.

Nuo 2024 m. biologinės atliekos turės būti surenkamos atskirai urbanizuotose vietovėse, kuriose gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų. Atskirai surinktų maisto-virtuvės atliekų apdorojimui skirta 13,5  mln. eurų. ES parama pasinaudojo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Tauragės, Telšių regionai. Dalyje šių regionų jau surenkamos žaliosios, maisto ir virtuvės atliekos. Daugiabučių namų gyventojai maisto ir virtuvės atliekas gali nešti į joms skirtus bendrus rūšiuojamuosius konteinerius, o individualių namų gyventojai šias atliekas rūšiuoja jų namui priskirtuose individualiuose konteineriuose arba kompostuoja kompostinėse.

Siekiant aiškumo, 2022 m. atsisakyta biologiškai skaidžių atliekų buitinio kompostavimo aplinkosauginių rekomendacijų ir nustatyti buitinio kompostavimo reikalavimai. 2023 m. planuojama nustatyti reikalavimus ir kompostavimui bendruomenių daržuose bei leisti kompostuoti namuose ir gyvulinės kilmės maisto produktus. 

2023 m. numatyta pateikti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, numatančias, kad gyventojams, kompostuojantiems namų ūkiuose susidarančias biologines atliekas, būtų skaičiuojamas mažesnis mokestis už atliekų tvarkymą.

Rengiamas 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės „Skatinti atliekų prevenciją“ aprašo projektas, kuriame numatoma skatinti pakartotinį daiktų panaudojimą ir mažinti maisto švaistymą. 

Skatinant komunalinių atliekų perdirbimo infrastruktūros plėtrą numatyta finansuoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą – naujų įrenginių diegimą tekstilės, plastiko, žaliųjų, maisto ir virtuvės atliekų perdirbimui, namudiniam kompostavimui. Taip pat komunalinių atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių diegimą. Tam skirta 71,8 mln. eurų iš ES fondų ir 15,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų (iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos). 

Šalies atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas nustatytas Atliekų tvarkymo įstatyme ir Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane 2021-2027 m. Įstatyme ir plane numatytos reguliuojamosios, komunikacinės ir investicinės priemonės, kuriomis bus siekiama mažinti atliekų susidarymą, plėsti rūšiuojamąjį  komunalinių atliekų surinkimą, skatinti gyventojus jas rūšiuoti ir paruošti atliekas naudoti pakartotinai arba perdirbti, panaudoti antrines žaliavas, stiprinti atliekų prevencijos ir tvarkymo kontrolės sistemą.

Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo plano 2021-2027 m. priemonių plane numatyta nustatyti gamintojo atsakomybės principą, taikomą baldų, tekstilės gaminiams, numatant perdirbimo ir pakartotinio naudojimo užduotis 2024-2026 m.

Europos Komisijos išvados pagal atliktą vertinimą 

Europos Komisija nustatė, kad iš viso 18 ES valstybių narių kyla rizika nepasiekti 2025 m. komunalinių atliekų paruošimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslų, o 10 iš jų taip pat kyla rizika nepasiekti 2025 m. visų pakuočių atliekų perdirbimo tikslo. Šiuose valstybių narių sąrašuose yra ir Lietuva. Aktualu paminėti ir tai, kad 2023 m. išankstinio perspėjimo ataskaitos yra paremtos ne naujausiais statistiniais duomenimis, bet 2019 – 2020 m. valstybių narių komunalinių atliekų, įskaitant pakuočių atliekų, tvarkymo rezultatais.

Atkreipiame dėmesį, kad ataskaitoje pateikiamas vertinimas, kad Lietuva 2035 m. pasieks Sąvartynų direktyvoje valstybėms narėms nustatytą tikslą šalinti sąvartynuose ne daugiau kaip 10 proc. komunalinių atliekų, nes pastaraisiais metais šalyje sąvartynuose šalinama gerokai mažiau atliekų. Lietuva 2030 m. siekia sąvartynuose šalinti dvigubai mažiau komunalinių atliekų sąvartynuose, nei Sąvartynų direktyvoje keliamas tikslas visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms 2035 m. 2021–2030 m. Nacionaliniame pažangos plane numatytas siekis 2030 m. šalinti ne daugiau 5 proc. komunalinių atliekų.  

Komunalinių atliekų tvarkymo tikslai, numatyti ES teisės aktuose

Atliekų pagrindų ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo direktyvose numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi imtis priemonių, kad iki 2025 m. padidintų pakartotiniam naudojimui parengiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį bent iki 55 proc. atliekų pagal svorį. Taip pat ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 65 proc. visų pakuočių atliekų pagal svorį turi būti perdirbama. Numatyti ir konkrečių pakuočių atliekų medžiagų perdirbimo tikslai.  

Atsižvelgiant į Atliekų direktyvoje numatytą galimybę valstybės narėms, atitinkančioms nustatytus reikalavimus, ne daugiau kaip 5-eriems metams pratęsti 55 proc. komunalinių atliekų paruošimo naudoti pakartotinai ir perdirbimo tikslo įgyvendinimą, Aplinkos ministerija artimiausiu metu planuoja pradėti konsultavimąsi su savivaldybėmis ir regioniniais atliekų tvarkymo centrais dėl galimybės minėtą 55 proc. tikslą pasiekti, taip pat svarstyti poreikį rengti įgyvendinimo planą ir kreiptis į Europos Komisiją dėl nustatyto tikslo įgyvendinimo pratęsimo.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija