Vasario 08 d.

Ekspertai dalysis įžvalgomis apie Lietuvos švietimą 2050-aisiais

2022-06-02 08:00 Dalintis:

Kokių savybių reikės asmenybei, į kurią remsis valstybė ir visuomenė 2050-ais metais? Ar kokybiškas švietimas ir technologijos bus prieinamos visiems? Kaip spręsime pedagogų trūkumo ir jų kvalifikacijos klausimus? Ar Lietuva įtvirtins savo vietą pasaulyje kaip aukštųjų technologijų kūrėja? Atsakymo į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su Lietuvos švietimo, mokslo ir inovacijų ateitimi, ieškos akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės ir viešojo sektoriaus atstovai, pakviesti dalyvauti valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimui skirtoje diskusijoje.

Gegužės 30 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) bibliotekoje (Studentų g. 48, Kaunas) vyks diskusija „Švietimas, mokslas ir technologijos: kaip sukursime ateičiai pasirengusią kūrėjų visuomenę“.  Šios diskusijos metu ekspertai aptars galimus Lietuvos ateities scenarijus pasitelkdami valstybės raidai svarbias temas. Diskusija apie šalies švietimą ir technologijas – trečiasis tematinių diskusijų ciklo renginys, prieš tai buvusiose diskusijose jau aptartos saugumo ir visuomenės temos.

Kokius švietimo iššūkius Lietuvos visuomenė turės spręsti po kelių dešimtmečių?

Kokių savybių reikės asmenybei, į kurią remsis valstybė ir visuomenė 2050-ais metais?Ar kokybiškas švietimas ir technologijos bus prieinamos visiems? Kaip spręsime pedagogų trūkumo ir jų kvalifikacijos klausimus? Ar Lietuva įtvirtins savo vietą pasaulyje kaip aukštųjų technologijų kūrėja? Atsakymo į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su Lietuvos švietimo, mokslo ir inovacijų ateitimi, gegužės 30 d. ieškos akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės ir viešojo sektoriaus atstovai.

Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitikės ir šios diskusijos koordinatorės Liucijos Sabulytės, kovo mėn. vykusiose žvalgomosiose dirbtuvėse sutarta, kad auganti įtampa tarp demokratinių ir autokratinių režimų ir švietimo sistemos būklė yra veiksniai, kurių raida turės lemiamos įtakos Lietuvos ateičiai artėjančiais dešimtmečiais. Pastarojo meto vidinės ir išorinės krizės skatina ieškoti būdų kaip būtų galima ugdyti kūrybiškus, empatiškus, kritiškus ir drąsiai į ateitį žvelgiančius žmones, pasirengusius socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui. „Visgi įsisenėjusios viešosios politikos problemos, tokios kaip nevienodos galimybės gauti kokybišką švietimą, menkas socialinių ir humanitarinių mokslų svarbos suvokimas ir sklaida visuomenėje, mokytojo, dėstytojo ir mokslininko profesijų tinkamas neįvertinimas gali užkirsti kelią pasiekti norimą švietimo proveržį. Švietimo sistemai keliami lūkesčiai yra labai aukšti, skiriami resursai riboti ir dažnai nepakankami, sprendimai dėl pokyčių švietime reikalauja plataus interesų dalininkų rato sutarimo, o rezultatai – strateginės disciplinos ir laiko“, – nurodo L. Sabulytė.

Galvojant apie ilgalaikę Lietuvos ateitį, yra svarbu įvertinti, kokius pokyčius lems tektoniniai lūžiai technologijose, skaitmenizacijos plėtra, alternatyvių ekonomikos modelių iškilimas ir kitos tendencijos. „Ateities visuomenėje svarbų vaidmenį vaidins ne tik naujausių technologijų išmanymas, tačiau ir kognityviniai, analitiniai gebėjimai, įgūdis orientuotis neapibrėžtumo sąlygomis, konceptualus mąstymas ir sudėtingų problemų sprendimas, kūrybiškumas ir gebėjimas nuolat mokytis“,– sako L. Sabulytė.

Duomenys rodo, kad pagal investicijas į mokslo, technologijų ir inovacijų plėtrą, Lietuva gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos siekio šioms sritims skirti 3 proc. BVP iki 2030 m. „Nepaisant to, Lietuva turi kelis sektorius, tokius kaip biotechnologijas, lazerius, fotoniką, kuriuose šiuo metu lyderiauja pasaulyje, – sako L. Sabulytė. – Ekspertų vertinimu, ateityje Lietuva turėtų potencialo vystyti ir kitas aukštųjų technologijų sritis, pavyzdžiui, tokias kaip IT, dirbtinio intelekto taikymas viešajame ir privačiame sektoriuje, robotika, genų inžinerija, puslaidininkių technologijos, kvantinės technologijos, o kitose srityse turėtų siekti panaudoti ir pritaikyti naujausias technologijas ir inovacijas. Kita vertus, ankstesnės patirtys rodo, kad pasirinkti kelias prioritetines sritis ir tikslingai į jas sutelkti resursus, nekeisti strateginio kurso ir tinkamai įgyvendinti strateginius tikslus yra iššūkius keliantys uždaviniai. Tad kyla klausimas – ar ir kokiose srityse būsime įdomūs pasauliui 2050 m.?“

Diskusijoje sveikinimo žodį tars Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė,  Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko prof. habil. dr. Artūras Žukauskas bei Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Eugenijaus Valatka. Pranešimus žvalgomųjų „Lietuva 2050“ dirbtuvių metu parengtų ateities scenarijų pagrindu skaitys Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė dr. Nerijos Putinaitė ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. habil. dr. Gintaras Valušis. Ekspertų panelinėje diskusijoje dalyvaus privataus mokslinių tyrimų instituto „Visionary Analytics“ direktorė dr. Agnė Paliokaitė, VDU licėjaus „Sokratus“ mentorius Miša Jakobas, vienas iš „EdTech Lithuania“ įkūrėjų dr. Vladas Lašas, KTU Studijų departamento direktorė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė, VU Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. Linas Mažutis ir „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.

Renginys vyks gegužės 30 d. nuo 15 val. Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Studentų g. 48, Kaunas). Ekspertų diskusija bus tiesiogiai transliuojama Vyriausybės kanceliarijos, „Lietuva 2050” paskyrose, taip pat portale  LRT.lt. Transliacijos nuoroda – čia.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. Foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.

Šaltinis: STRATA

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location