Dizaino inovacijos – dėl didesnio konkurencingumo

Pastaruoju metu Lietuvos įmonės  vis labiau domisi dizainu, kad galėtų sėkmingai konkuruoti tarptautinėje  rinkoje.  Kaip pabrėžia specialistai, dizaino projektai gali iš esmės  pakeisti įmonių padėtį. Ir teikiamos paslaugos verslui yra gana įvairios  – nuo produkto sukūrimo iki dizaino taikymo strateginiu įmonių lygiu.

Interaktyvus taromatas, momentinių  nuotraukų spausdinimo realiu laiku aparatas, medicininių prietaisų  rinkinys žvynelinei gydyti ar inovatyvi priemonė, skirta įdomiau mokytis  chemijos mokyklose – tik dalis inovatyvaus dizaino produktų, sukurtų  Lietuvos tyrėjų kartu su verslo įmonėmis. Arba dar ieškant partnerių,  kad prototipai pasiektų rinką.

Būtent tokią užduotį – kad pažangi  idėja, inovatyvus produktas lengviau rastų savo investuotoją – išsikėlė  atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN  R&D Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus,  mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros  prieigos centrus. Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros,  paslaugų ir kompetencijos tinklas padeda susitikti modernias  technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio  verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą.

Plataus spektro kompetencija

 „Produktų dizaino srityje veikiame kaip  inovacijų padalinys, dirbantis nuo idėjos iki produkto prototipo.  Galime paruošti produktą iki tokio lygio, kad jį būtų galima gaminti  masiškai“, - sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU)  Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ direktorius dr. Adas  Meškėnas.

Kartu su klientu išplėtojama idėja tiek  iš dizaino, tiek iš techninės pusės. VGTU, kaip technikos universitetas,  turi didelės inžinerinės ir technologinės kompetencijos, todėl gali  pasiūlyti plataus spektro sprendimų – nuo elektronikos, mechanikos,  transporto iki aviacijos, bepiločių skraidyklių, daiktų interneto.  Parengiama ir tam tikra vaizdo medžiaga pristatyti inovatyvų produktą  rinkai ar pritraukti investicijų. Tai ypač svarbu startuoliams.

Vienas naujausių inovatyvaus dizaino  produktų – interaktyvus taromatas, sukurtas bendradarbiaujant su UAB  „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ir skirtas aukoti tarą.  Depozitas už ją atitenka labdarai, o žmogus sulaukia iš aparato padėkos.

Bendradarbiaujant su UAB „Printaprint“  sukurtas inovatyvaus dizaino ir inovatyvių elektronikos sprendimų   produktas – momentinių nuotraukų iš socialinių tinklų spausdinimo realiu  laiku aparatas.

Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu,  bendradarbiaujant su įmone „Drone Team“, VGTU „LinkMenų fabrike“  sukurtas jutiklinis  55 colių įstrižainės informacinis stendas, kuriame  pateikiamas Panevėžio miesto 3D modelis ir sudaryta galimybė virtualiai  po jį naviguoti liečiant ekraną rankomis. VGTU specialistai kūrė  įrenginio dizainą ir techninius sprendimus.

Ilgo veikimo virsmo fotografijos  įrenginio užsakovas ir idėjos autorius - fotografas Dalius Pacevičius.   VGTU „LinkMenų fabriko“ specialistų sukurtas įrenginys gali  savarankiškai fotografuoti nustatytu periodiškumu net kelis mėnesius.  Visi fotoaparato nustatymai ir funkcijos yra pasiekiami internetu.  Nuotraukos automatiškai kopijuojamos į kompiuterijos debesį. Įrenginys  gali būti naudojamas lėtiems procesams, pavyzdžiui, upės erozijai,  stebėti ir analizuoti, vykstančių statybų darbams fiksuoti.

Ne tik estetinis sprendimas

„Dizainas nėra tik estetinis sprendimas,  tik apipavidalinimas to, kas sukurta, – pabrėžė Kauno technologijos  universiteto (KTU) Dizaino centro vadovė doc. Rūta Valušytė. – Dizaino  sprendimai sukuria papildomą produkto reikšmę, pridėtinę vertę.“

KTU Dizaino centras bendradarbiavo su  tokiomis įmonėmis kaip  „Simbiotecha“, „Burbuliukas ir CO“, „Sedes  Regia“, „Arpolis“,  „Jasevičiaus baldai“, „Rosela“. Pasak dizainerės,  šios įmonės mato pokyčius rinkoje ir ieško naujų, su dizaino  inovacijomis susijusių sprendimų, supranta jų reikšmę.

Ypač sėkmingai bendradarbiauta su UAB  „Simbiotecha“ kuriant naujos kartos elektroninio sekimo įrenginio  dizainą. Specialistams reikėjo pasiūlyti sprendimus atsižvelgiant į  pateiktus aiškius eksploatacinius parametrus, kelias skirtingas produkto  pritaikomumo sritis.  Siekta paprastumo, patogumo ir kartu gamybos  ekonomiškumo bei paties produkto išskirtinumo pasaulio rinkoje per  inovatyvų dizainą.

UAB „Burbuliukas ir CO“ užsakymu  sukurtas naujos kartos mobilaus vandens jonizatoriaus dizainas. Jis  leido taikyti naujausias technologijas ir kartu išlaikyti standartines  vandens jonizatorių proporcijas.  Taip pat atsižvelgta į vieną  pagrindinių poreikių – suteikė Lietuvos įmonei išskirtinumą pasaulio  rinkoje per inovatyvų dizainą.

Išpirktas dar nepagamintas

Kaip pasakojo Vilniaus dailės akademijos  (VDA) Dizaino inovacijų centro direktorius Marius Urbanavičius, VDA  dizaino studijų krypčių bendruomenė padeda verslo atstovams subrandinti  idėjas, o kaip atviros prieigos centras veikianti VDA Meno ir dizaino  laboratorija suteikia prototipavimo paslaugas. Kasmet VDA sukuriama  inovatyvių dizaino produktų prototipų. Kai kurie tampa sėkmingais verslo  produktais, ypač sulaukę moralinės ir finansinės paspirties.

Pavyzdžiui, šią vasarą dar nepagamintas  buvo išpirktas Igno Survilos stilingas paspirtukas “Raven”, įkvėptas to  paties autoriaus paspirtuko “Pigeon” sėkmės.  Vienas tęstinio  bendradrabiavimo pavyzdžių – italų interjero įmonės “Gruppo Status”  gaminamos Živilės Lukšytės 2011 metais sukurtos lempos “Light Stick”.

Kasmet VDA Dizaino inovacijų centras  organizuoja Jaunųjų dizainerių konkursą. Jame dalyvauja per 60 VDA ir  kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro ir magistro dizaino krypties  studijų absolventų. Pasak M. Urbanavičiaus, Jaunojo dizainerio prizas  tampa ne vieno jauno kūrėjo atspirtimi profesinei sėkmei. Geriausių  darbų paroda – erdve verslo atstovams įvertinti jaunųjų dizainerių  potencialą.

 Chemijos pamokose – virtualūs eksperimentai

Šiemet Jaunojo dizainerio prizu  įvertintas VDA studentės Karolinos Petraitytės baigiamasis bakalauro  darbas – inovatyvi priemonė „Chem Tokens“, arba „Chem žetonai“,  sujungianti papildytą realybę su fiziniu potyriu ir skirta įdomiau  mokytis chemijos.   

Kaip pasakojo kūrėja, produktas susideda  iš dviejų dalių: specialaus dizaino žetonų ir mobiliosios programėlės.  Cheminių elementų žetonai padeda geriau pažinti kiekvieno elemento  unikalumą ir visą periodinę lentelę. Programėle nuskenuoti žetonai įgyja  virtualų  vaizdą. Mokiniai gali ne tik stebėti, kaip atrodo cheminiai  elementai  tikrovėje, jungti molekules, bet ir spręsti chemines lygtis  ar net atlikti virtualius eksperimentus.

 „Konsultavausi su chemijos mokytojais,  kalbėjausi su mokiniais, kas chemijos pamokose sudėtinga ir kas –  lengva. Dabar ieškau partnerių, kurie galėtų padėti, kad produktas  pasiektų mokyklas ir būtų naudingas mokiniams“, – sakė jaunoji  dizainerė.

Iš asmeninės patirties

VDA studento Luko Kučinsko baigiamasis  bakalauro darbas – medicininių prietaisų rinkinys žvynelinei gydyti ir  žmogaus higienai palaikyti – buvo vienas iš penkių pretendentų gauti  Jaunojo dizainerio prizą produkto dizaino kategorijoje.  „PSORA Fur“  prietaisas skirtas nusiurbti pleiskanas iš plaukų ir drabužių. Sergant  žvyneline pleiskanojimas sukelia didelį diskomfortą.  Kitas  prietaisas –  „PSORA Labe“ padeda sutepti vaistiniais kremais žvynelinės pažeistą odą  sunkiai pasiekiamose kūno vietose bei galvos zonoje. Sergantysis turi  tai daryti dažnai ir užtrunka daug laiko, nes tepti reikia labai  tiksliai, norint apsaugoti odą nuo hormoninių kremų pertekliaus.

„Žvynelinė – nepagydoma odos liga. Ja ir  pats sergu jau 12 metų. Todėl norėjau sukurti prietaisus, kurie  palengvintų gyvenimą ir padėtų susidoroti su kylančiomis problemomis“, –  sakė dizaineris.

VDA studentas pasiryžęs nesustoti ties  prietaisų prototipais. Per magistro studijas sieks gauti finansavimą ar  užmegzti bendradarbiavimą su kuria nors verslo įmone, kad užbaigtų  pradėtą darbą ir produktai pasiektų rinką.

„Šių metų pavasarį pradėta VDA Dizaino  inovacijų centro plėtra. Projektas truks iki 2021 metų pradžios. Tad  netrukus verslui ir VDA bendruomenei bus dar lengviau bendradarbiauti“,   – patikino VDA Dizaino inovacijų centro direktorius M. Urbanavičius.

Verslui greičiau surasti tinkamus žmones  mokslo institucijose padeda įkurtas tinklo „Open R&D Lietuva“  Kontaktų centras (open@mita.lt).

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.