Būsimos ES investicijos – inovacijoms, skaitmenizavimui ir tvariai plėtrai

Rugsėjo 16 d. Panevėžyje organizuota laikraščio „Verslo žinios“ renginio „GAZELĖ 2021“ konferencija. Renginyje paskelbtos ir apdovanotos sparčiausiai 2018-2020 m. augusios Panevėžio apskrities įmonės – tokių Panevėžyje, Rokiškyje, Kupiškyje, Pasvalyje ir Biržuose atsirado 251. Palyginti su 2018 metais, bendrosios šio regiono įmonių pajamos augo 62 procentais.

Lietuvos verslo paramos agentūros projektų vystymo ir vertinimo skyriaus patarėjas Mantas Nocius susirinkusiems verslo atstovams papasakojo apie pasaulines ekonomikos augimo tendencijas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų galimybes, naujojo finansinio periodo perspektyvas, Lietuvos verslo paramos agentūros atliekamą darbą, pristatė Lietuvos ekonomikos situaciją.

„Laukia dideli iššūkiai. Įdomu tai, kad didžioji dalis struktūrinių fondų lėšų iki šiol pasilikdavo Vilniuje, naujuoju periodu didelis dėmesys ir skiriamų lėšų „liūto dalis“ atiteks regionams“, –  sakė M. Nocius.

Pasak jo, kalbant apie pagrindines kryptis, į kurias bus nukreiptos ES investicijos, pirmiausia reikia paminėti inovacijas, skaitmeninę ir žaliąją ekonomiką, tvarią energetiką bei kūrybines industrijas. „Tikimės, kad realūs naujojo laikotarpio pinigai Lietuvą gali pasiekti metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Visos ES šalys, išskyrus Lenkiją ir Vengriją, yra toje pačioje situacijoje“, – sakė jis.

Preliminariai numatoma, kad Lietuvos verslas per artimiausius šešerius metus sulauks 860 milijonų eurų investicijų, tai yra šiek tiek daugiau negu praėjusiu finansavimo periodu. Pagal numatomus prioritetus, didžioji dalis lėšų teks moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), skaitmenizavimo, mažų įmonių steigimo ir konkurencingumo skatinimo, kompetencijų ugdymo projektams – tam numatyta skirti apie 750 milijonų eurų. Sostinės regionui teks tik 172 milijonai, Vidurio Lietuvai – 576 milijonai eurų. Taigi bendra investicijų situacija turės kardinaliai pasikeisti.

„Jeigu pažvelgtume į praėjusio laikotarpio skaičius, Panevėžio apskrityje yra 80 baigtų ir 87 dar vykdomų projektų. Statistikos lentelės rodo skaičius, kiek kartų daugiau projektų vystoma Vilniuje ar Kaune. Panevėžyje finansuojami 56 energetikos projektai, vystomi 3 turizmo sektoriaus, 102 verslo ir tik 6 MTEP srities projektai. Čia panevėžiečiai turėtų stipriai pasitempti“, – konstatavo M. Nocius.

Jo žodžiais, kalbant apie projektų finansavimo apimtis regionuose, matoma, kad Panevėžio apskrityje įgyvendinama projektų už 179 milijonus eurų, LVPA administruojami projektai paprastai sudaro pusę šios sumos. Pagal projektų vystymo ir įgyvendinimo tempus Panevėžio apskritis stabiliai laikosi šalies statistikos lentelės viduryje.

Į sparčiausiai augusių 2018–2020 m. Panevėžio apskrities įmonių gretas daugiausia papuolė prekybos įmonės – 33 proc., pramonės – 14 proc., statybos – 13, 11 procentų – žemės ūkio įmonių.

„Verslą geriausia kurti Panevėžyje. Čia geriausi ir mieliausi žmonės, tik gaila, kad dar neišmokome jų padauginti“, – skundėsi patriotiškai nusiteikę Panevėžio verslininkai. Ne kartą pranešimų metų girdėjosi pesimistinės gaidelės – trūksta darbuotojų, o be jų ir įmonių augimo perspektyva – blankoka.

Panevėžio regiono verslininkus liūdina darbuotojų trūkumas, nors bedarbystės statistika rodo, kad yra atvirkščiai. Nedarbo lygis apskrityje nuo 9,4 proc. 2018 metais šiandien išaugo iki 16,1 procento, tačiau verslo atstovai mano, kad tokia darbo rinkos statistika neatitinka realios situacijos.

Daugiausia į šiųmetį „Gazelių“ sąrašą pakliuvusių bendrovių veikia Vilniaus apskrityje – 41 proc., 22 proc. – Kauno, 11 proc. – Klaipėdos. 35 procentai – 1.737 bendrovės – įsikūrusios Vilniaus miesto savivaldybėje, mažiausiai – 3 – įmonės veikia Birštono savivaldybėje. Visoje Lietuvoje į „Gazelė 2021“ titulą pretenduoja 4940 įmonės.

Kitas „Gazelės 2021“ renginys rugsėjo 30 d. organizuojamas Šiauliuose, spalio 14 d. – Kaune, o spalio 28 d. – Vilniuje.

Šaltinis: LVPA