Ateities ekonomikos DNR: inovacijos sveikatos apsaugos srityje ir geresnis susisiekimas oro transportu

Rugsėjo 18 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptartos dar 7 vertinimui pateiktos koncepcijos: nuo šalies pasiekiamumo oro transportu gerinimo, vystant esamas ir plečiant skrydžių kryptis iki investicijų į šalies gyventojams itin aktualias sveikatos priežiūros paslaugas.

Posėdyje pristatytos net trys inovacijas sveikatos apsaugos srityje skatinančios koncepcijos. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai naujomis investicijomis tikisi Santaros klinikose sukurti geros gamybos praktikos (GGP) reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą.

Anot veiksmo plėtotojų, teikiant  asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje pacientams vis dar nepakankamai užtikrinama pažangi terapija vaistiniais preparatais. Taip pat juntamas nepakankamas plazmos kraujo vaistiniams preparatams (KVP) gaminti, nenutrūkstamo aprūpinimo užtikrinimas.

Vadovaujantis pažangiausiais mokslo ir technologiniais sprendimais bus užtikrintas pacientams taip reikalingas inovatyvus gydymas bei KVP tiekimo nepriklausomumas. Pažangios terapijos technologijos gali būti pritaikytos gydyti daugelį ligų: vėžį, transplantato prieš šeimininką ligą, kaulų ir kremzlių ligas, genetinius sutrikimus, širdies infarkto sukeltus pažeidimus, sunkius odos nudegimus ir panašias šiuo metu sunkiai valdomus susirgimus.

Posėdžio metu pritarta ir „Pažangiųjų imuninio atsako mokslinių tyrimų centro“ bei „Infekcinių ligų klasterio Vilniuje“ steigimui. Numatytos investicijos paskatins mokslu bei inovacijomis grįstą Lietuvos ekonomiką.

Geresnis susisiekimas oro transportu

Šių metų pradžioje COVlD-19 viruso protrūkis daugelį valstybių privertė taikyti griežtas apsaugos ir prevencines priemones, tame tarpe ir asmenų tarptautinio judėjimo ribojimus. Įvestos skrydžių ribojimo priemonės neigiamai įtakojo arba visiškai sustabdė keleivinius skrydžius.

Susidarius tokiai situacijai turime ieškoti unikalių sprendimų skrydžių situacijai stabilizuoti ir keleivių srautams grąžinti, sukurti inovatyvų skrydžių skatinimo modelį. Susisiekimo ministerijos parengtas veiksmas, kurį sudaro dvi investicinės priemonės, apimančios susisiekimo oru su tikslinėmis rinkomis pokyčius Lietuvos oro uostuose, kurios siekiama, kad sudarytų sąlygas pilnaverčiam šalies pasiekiamumui, vykdant tvarią skrydžių skatinimo veiklą.

Veiksmo plėtotojai naujomis investicijomis tikisi atkurti esamų skrydžių kryptis. Taip pat pritraukti ir vystyti naujas skrydžių kryptis, kas prisidės prie palankesnių sąlygų pasiekti Lietuvą verslo ir turizmo tikslais keliaujantiems asmenims.

Nuo kitų metų – daugiau sąskaitų elektroniniu formatu

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Nacionaliniu bendrųjų funkcijų centru Investicijų komitetui pateikė „Realaus laiko skaitmeninių finansinių dokumentų mainų ekosistemos (e-sąskaita ir EuroConnector)“ koncepciją.

Pasak veiksmo plėtotojų, šiuo metu Lietuvoje tik priimamos europinio standarto e-sąskaitos, tačiau jų išrašyti nėra galimybės. Be to, vis dar nepakankamai naudojamasi e-sąskaitų perdavimo galimybėmis – 2019 m. tik 60 proc. sąskaitų nuo visos viešųjų pirkimų vertės buvo išrašytos naudojantis esama sistema. O tarp bendrai išrašomų sąskaitų, e-sąskaitos sudarė tik apie 0,7 proc.

Naujos investicijos patobulins E. Sąskaitos sistemą taip, kad ji būtų patraukli ir tinkama naudoti, mažinant kitais būdais išrašomų sąskaitų skaičių ir didinant viešojo ir privataus sektorių tarpusavio atsiskaitymų valdymo efektyvumą.

„Šiandienos posėdyje aptarėme 5-ių skirtingų sričių koncepcijas. Bene labiausiai koronaviruso sukeltas pasekmes ekonomikai suvaldyti padės investicijos į šalies pasiekiamumą oro transportu bei mums taip reikalingos inovacijos sveikatos apsaugos gerinimo srityje. Mane išties džiugina Ateities ekonomikos DNR plano pažanga: patvirtinome beveik du trečdalius planuotų koncepcijų, užtat dabar svarbu neprarasti tempo. Jei norime, kad planuotos investicijos kuo greičiau pasiektų rinką ir duotų siekiamą poveikį ekonomikai, turime ir toliau dirbti kokybiškai ir greitai, girdėdami vieni kitus“, – po posėdžio sakė jam pirmininkavusi Rūta Dapkutė-Stankevičienė.

Apie Ateities ekonomikos DNR ir Investicijų komitetą

Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso  6,3 mlrd. eurų.

Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 70 socialinių ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos finansų ministerija