Aplinkos ministras patvirtino Pajūrio tvarkymo programą artimiausiam dešimtmečiui

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino Pajūrio juostos tvarkymo programą 2023–2032 m., kuriojenumatyta saugant nuo neigiamo audrų ir kitų gamtinių procesų poveikio krantus ir kopų šlaitus dengti šakų klojiniais, kopagūbrį tvirtinti žabtvorėmis, įrengti daugiau takų ir laiptų. Šios smėlio išpustymą stabdančios priemonės iki šiol labiausiai pasiteisino.

„Prioritetas, kaip rekomenduoja mokslininkai, teikiamas krantotvarkos kryptims, susijusioms su gamtinių procesų apsauga, kopagūbrio ir kopų regeneracija ir apsauga bei paplūdimio sąnašų ir priekrantės sąnašų papildymui smėliu. Nauja tai, kad nuo šiol už krantotvarkos priemonių taikymą atsakingos institucijos, atsižvelgusios į einamųjų metų situaciją, galės keistikopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais bei žabtvorių pynimo darbų atlikimo vietas ir šakų klojinių – žabtvorių kiekio santykį. Tai leis pirmiausia tvarkyti tas kranto vietas, kurios labiausiai nukentėjo nuo ekstremalių reiškinių“, – pajūrio juostos tvarkymo programos ypatumus pažymi aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Siekiant apsaugoti kopagūbrį nuo neigiamo didelių poilsiautojų srautų poveikio, daugelyje intensyvaus rekreacinio naudojimo kranto ruožų bus atnaujintas rekreacinės infrastruktūros tinklas – įrengti lentiniai takai ir laiptai, remontuojama esama infrastruktūra, naikinami žmonių ne vietoje, o ten, kur jiems patogu išminti takai.

Taip pat numatyta periodiškai papildyti smėlio sąnašomis 2022 m. ties I-os Melnragės paplūdimiu supiltą povandeninį pylimą, kuris padeda stabilizuoti krantą, mažina bangų energiją, palaikyti ar atkurti rekreacines erdves paplūdimiuose. Esant pagįstam poreikiui, bus galimybė esamą pylimą plėsti ar formuoti naujus povandeninius pylimus, stabdant krantų ardos procesus Klaipėdos rekreacinėje zonoje.

Įvertinus kranto ruožo būklę, vyraujančias geodinamines tendencijas, galimą gamtinių procesų kaitos ir žmonių veiklos poveikį kranto būklei, išskirti jautriausi kranto ruožai, kurių tvarkymui bus skiriama daugiausia dėmesio. Tai Šiaurinė Šventosios rekreacinė zona, Palangos rekreacinė zona, Pajūrio regioninio parko šiaurinė ir pietinė rekreacinio prioriteto zonos, Klaipėdos rekreacinė zona ir Kuršių nerijos krantas.

Kadangi Baltijos jūros kranto būklę lemia vis dažnesnės pakrantę ardančios uraganinės audros, mažėja su pagrindinėmis vandens srovėmis atkeliaujantis smėlio srautas, įtaką daro ir žmogaus veikla, Pajūrio juostos tvarkymo programoje numatytos priemonės galės būti keičiamos ar  papildomos naujomis. Prieš tai reikės įvertinti galimus Lietuvos jūrinio kranto būklės pokyčius ir Baltijos jūros krantų dinamikos monitoringo tyrimų rezultatus. 

Programoje krantotvarkos priemonių pobūdis, vieta ir apimtys parinkti remiantis ankstesnių krantotvarkos programų įgyvendinimo efektyvumo analize, galimų gamtinių procesų kaitos ir antropogeninės veiklos plėtros poveikio kranto būklei vertinimu. Jį, Aplinkos ministerijos užsakymu, atliko Gamtos paveldo fondas.

Be to, krantotvarkos priemonės pagrįstos gamtinių analogų imitacijos principais, pirmenybė teikiama natūralioms bei stabilizuotam kranto ruožui būdingoms medžiagoms. Tai atitinka Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendacijas.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija