Gegužės 21 d.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo iššūkiai

2018-02-14 12:00 Dalintis:

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė tyrimą atskleidžiantį priežastis, kurios lemia žemą mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygį. Tyrimo rezultatai rodo, kad verslininkai norintys bendradarbiauti su mokslu pasigenda informacijos nuo ko pradėti, tuo tarpu mokslininkus stabdo laiko stygius, finansavimo trūkumas ir sudėtinga verslo partnerių paieška.

„Gerųjų mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių turime. Šioje vietoje būtų galima išskirti lazerių technologijas ir biotechnologijų sektorių, kaip tuos pavyzdžius, kurie yra užmezgę tvarias partnerystes su verslu. Vis dėlto tai daugiau išimtis, o ne taisyklė“, - sako MOSTA vadovas Ramojus Reimeris.

Jo teigimu, žemą mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygį iliustruoja ne vienas rodiklis. „Pasauliniame konkurencingumo indekse pagal universitetų ir verslo bendradarbiavimo rodiklį esame 37 iš 137 stebimų valstybių, vos 2 proc. 2014-2017 m. išduotų patentų sudarė bendri mokslo ir verslo patentai, bendrų publikacijų rodiklis siekia vos 0,8 proc. visų mokslininkų publikacijų ir nuo 2011 m. mažai tekinta. Šie ir kiti rodikliai rodo, kad nors ir skatiname mokslo ir verslo partnerystę, tačiau jos mastai išlieka riboti, o tai iš dalies lemia nedidelį Lietuvos ūkio poslinkį link aukštųjų technologijų gamybos. Išliekame žemos pridėtinės vertės produkcijos šalimi“, - teigia MOSTA vadovas.

Analitikai pastebi, kad tiek mokslas, tiek verslas yra linkęs užmegzti partnerystes per asmenines pažintis, o agentūros, turinčios skatinti bendradarbiavimą, šią funkciją atlieka nepakankamai. „Tokia situacija rodo būtinybę iš esmės pergalvoti tarpininkavimo tarp mokslo ir verslo modelį, išgryninant verslo poreikius atliepiančių paslaugų teikimą ir šias paslaugas teikiant vieno langelio principu“, - nurodo R. Reimeris ir primena Europos Komisijos pateiktas rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad Lietuvos inovacijų sistema pernelyg išskaidyta, o tai riboja jų kuriamą pridėtinę vertę.

Bendradarbiavimui su verslu trūksta laiko

Analitikai pastebi ryšį tarp MTEP veiklai skiriamos tyrėjų laiko dalies, padalinio dydžio ir bendradarbiavimo su verslo įmonėmis patirties. Dažniausiai su verslu MTEP srityje bendradarbiauti yra linkę didesnių padalinių vadovai bei moksliniams tyrimams nedaug (iki 25 proc.) savo laiko skiriantys tyrėjai. Laiko trūkumą pagrindine kliūtimi įgyvendinant bendrus MTEP projektus su verslu įvardina 60 proc. tyrėjų vykdytojų ir kas antras tyrėjas vadovas.

„Tikėtina, kad didesnėse komandose dirbantys tyrėjai turi geresnes galimybės pasiskirstyti administracinę naštą bei laiko krūvį rengiant projektus su verslu. Todėl siekiant, kad daugiau tyrėjų įsitrauktų į bendrus projektus su verslu, būtina mažinti tyrėjams tenkančią administracinę naštą. Tai galėtų būti daroma skatinant mokslo ir studijų institucijas skirti daugiau centrinės administracijos resursų projektų administravimui, o taip pat ir skiriant papildomą finansavimą vidiniams resursams, nukreiptiems į mokslo ir verslo bendradarbiavimo iniciavimą ir įgyvendinimą, išlaikyti“, - teigia R. Reimeris.

Tuo tarpu, tyrime dalyvavę tyrėjai vadovai pagrindine kliūtimi MTEP srityje bendradarbiaujant su verslu įvardija finansinių lėšų veikloms trūkumą. Su šia problema susiduria net 64 proc. tyrėjų vadovų. Iki šiol su verslu nebendradarbiavusiems tyrimų vadovams sudėtinga rasti tinkamus verslo partnerius ir pritraukti finansavimą, taip pat pasigendama informacijos nuo ko reikėtų pradėti.

Verslas pasigenda informacijos

Didžiausias verslą, norintį bendradarbiauti su mokslu, stabdantis veiksnys – aiškiai iškomunikuotos ir naudingos informacijos trūkumas. Šią priežastį kaip vieną iš pagrindinių nurodė septyni iš dešimties verslo atstovų. Tyrime nurodoma, kad aiški informacija apie bendradarbiavimo galimybes su mokslu paskatintų bendradarbiauti ir kas trečią šiuo metu bendradarbiauti nenorintį verslo atstovą.

Šalia tikslingos informacijos sklaidos, MOSTA rekomendacijose nurodoma būtinybė palengvinti verslo įsitraukimo į bendrus MTEP projektus sąlygas. „Norėdami didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimo apimtis turime palengvinti verslo įsitraukimo į bendrus MTEP projektus sąlygas. Tai galėtų būti daroma bendrus MTEP projektus finansuojant iš nacionalinio biudžeto, taip laipsniškai mažinant priklausomybę nuo Europos Sąjungos investicinių projektų. Taip būtų mažinama administracinė našta, kylanti dėl šių fondų projektams taikomos papildomos kontrolės“, - teigia R. Reimeris.

Įvardino bendradarbiavimo priežastis

MOSTA atliktas tyrimas atskleidžia ir pagrindinius motyvus, dėl kurių vykdomi bendri MTEP projektai. Verslo atstovai pagrindinėmis partnerystės priežastimis įvardija mokslininkų gebėjimą pasiūlyti verslui reikalingų žinių bei technologijų. Šį motyvą nurodo 73 proc. bendrus projektus vykdančių ir norinčių vykdyti verslo įmonių atstovų. Taip pat verslas tikisi, kad tyrėjai galės pasiūlyti idėjų dėl tolimesnės įmonės veiklos ir bendradarbiaujant bus sprendžiama aukštos kompetencijos darbuotojų trūkumo problema.

Vadovaujančius tyrėjus bendradarbiauti su verslu skatina galimybė pasiūlyti turimas žinias ir technologijas ir taip kurti naujus produktus bei paslaugas. Tyrimų vykdytojams aktualiausia atrodo perspektyva iš bendradarbiavimo užsidirbti, taip pat įgyti naujų žinių ir kompetencijų bei pagerinti asmeninius mokslo rezultatus.

Apie tyrimą

MOSTA suinteresuotų šalių apklausoje, kuria buvo siekiama išsiaiškinti priežastis lemiančias mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygį, dalyvavo 1086 tyrėjai, dirbantys aukštojo mokslo institucijose, ir 223 verslo įmonių, vykdančių MTEP veiklas, vadovaujantys asmenys. Lietuvoje tai pirma tokio pobūdžio ir masto apklausa skirta mokslo ir verslo bendradarbiavimo analizei atlikti.

Su tyrimo rezultatais galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Šaltinis: MOSTA.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location