A. Žebrauskas: kūrybingumas – įmonių kasdienė duona

„Jei robotai perims  žmonių darbus, tai ateityje nekūrybingo darbo neliks, reikės kurti.  Kurti ir bendrauti netrukus bus svarbiausia žmogaus užduotis <...>  Kiek esu pastebėjęs, pastaraisiais metais Europos šūkiu yra tapęs  posakis „lavinti kūrybingumą“, – sako žinomas šalies aktorius ir  lektorius Andrius Žebrauskas,  17-a metų dirbantis su verslo įmonėmis  lavinant emocinį intelektą ir kūrybingumą. Jo pastebėjimu, kūrybingumas  įmonėse tampa nebe vyšnia ant torto, bet kasdiene duona.
 

Ką duoda kelionė ten, kur nieko nežinai?
 

Žmogaus prigimtis – norėti stabilumo ir saugumo, ypač dabarties  laikmetyje, kai viskas keičiasi labai greitai ir vyrauja chaosas.  Stabilumas ir gebėjimas kontroliuoti situaciją yra tai, ką vertina ir kiekviena verslo įmonė. Tačiau aktoriaus ir lektoriaus A. Žebrausko  pastebėjimu, kūrybinis ritmas glūdi chaose, nors versle didelė reikšmė  teikiama logikai ir racionaliam protui: planavimui, skaičiavimui.

Kūryba visada yra ėjimas ten, apie ką nieko nežinai. Jeigu  naudojamės žiniomis, kurti nepavyks. Tai paliudija ir garsusis posakis  „think outside the box“. „Žmonės nori, kad išmokytum juos kažko naujo, bet iš tikrųjų laikosi įsikibę į senas žinias. Tada reikia skirti šiek  tiek laiko suvokimui, kad nereikia bijoti paleisti žinių – dėžės ir  žvirblio, kurį jau turi rankoje. Visada galėsi jį pasiimti. Leiskis į  kelionę ir atsiduok tam, ko nežinai, tada gali gauti naują informaciją“,  – pataria A. Žebrauskas.

Kaip atrodo investicijos į kūrybingumą? A. Žebrauskas mano, kad  tai investavimas į kūrybingą darbuotoją. Tuomet iškart kyla klausimas – o  kur nauda, ką kūrybingas darbuotojas padarys? Vien tai, kad žmogus  mokės „persijungti“ iš loginio mąstymo į kūrybinį, leis įmonėje jam  nuveikti žymiai daugiau.
 

Kai kūrybingumui nėra laiko
 

Kai tempas įmonėje milžiniškas, o darbai veja vienas kitą, kaip  skirti laiko darbuotojų kūrybingumui? Galvodamas apie tokią situaciją A.  Žebrauskas primena istoriją apie žmogų, pjūklu sunkiai pjaunantį medį.  Kitas žmogus jo ir klausia: „Klausyk, gal tavo pjūklas atšipęs? Pagaląsk  ir nupjausi“, o šis atsako: „Ne, ne, ne, neturiu laiko, esu užsiėmęs“.

„Paaukodamas šiek tiek laiko ir pagaląsdamas pjūklą žmogus  nupjautų medį per valandą, o dabar pjaus dvi dienas. Man investavimas į  darbuotojų mokymąsi, į augimą, į kūrybingumą atrodo labai svarbus. Jei  įmonėje visi žmonės dirba įtemptai, galima daliai žmonių skirti kažkiek  laiko, pavyzdžiui, grupei, kuriai reikalingas kūrybingumas ir ji gali  įnešti naujovių, kurios iškart pasijaus“, – neabejoja A. Žebrauskas.
 

Kūrybingų įmonių rodikliai geresni
 

 Lietuvos įmonės, kūrybingumui taikomųjų tyrimų ir eksperimentinės  plėtros projektuose skiriančios tiek pat dėmesio kiek kitiems  procesams, pavyzdžiui, gamybai ar eksportui, rodo puikius veiklos  rodiklius ir geras ateities veiklos prognozes. Tai yra pastebėjęs  Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorius Aurimas  Pautienius-Želvys.

 „Bendradarbiaujame su Lietuvos verslo įmonėmis ir dalijamės  žiniomis, kaip skatinant verslo plėtrą pasinaudoti Europos Sąjungos  investicijų instrumentais. Pastebime, kad puikius rezultatus siekiant  gauti Europos Sąjungos finansavimą rodo įmonės, didelį dėmesį  teikiančios kūrybiškiems sprendimams, inovacijoms. Tokios įmonės  Lietuvoje yra kurių nors sprendimų pirmtakės, jų gaminiai sulaukia  didelio dėmesio visame pasaulyje“, – sako LVPA direktorius A.  Pautienius-Želvys.

Kaip sparčiai kūrybingumas Lietuvos įmonėms leidžia judėti  pirmyn, rodo ne vienas konkretus pavyzdys. Aprangos ir namų aksesuarus  kurianti lietuvių dizaino studija „MARCH Design Studio“, didelį dėmesį  skirianti kuriamo produkto inovatyvumui, turi daugiau nei 700 prekybos  taškų, o sukurtus gaminius eksportuoja į 53 pasaulio šalis. Na, o dalis  aukštąsias technologijas kuriančios įmonių grupės „Elinta“ produktų yra  eksportuojama į penkis pasaulio žemynus. Pavyzdžiui, 3D spausdintuvais,  kurie atspausdina idealiai tinkančią avalynę, naudojasi visos 32 JAV  Nacionalinės futbolo lygos komandos. Kūrybingumas lietuvių įmonėms  leidžia išlaikyti  puikias pozicijas konkurencinėje kovoje ir užkariauti  net ir pretenzingų rinkų dėmesį.
 

Kūrybingumas versle – lyderystės forma
 

Pasak LVPA direktoriaus, vertinant tyrimų ir inovacijų projektus  versle pagal tarptautinius standartus kūrybingumas laikomas vienas iš  svarbiausių elementų. Svarbu atpažinti, kad konkretaus verslo projekto  metu vykdoma veikla yra pagrįsta originaliomis idėjomis ir hipotezėmis,  o  įgyvendinant projektą sukuriami nauji problemų sprendimo metodai.

Tuo pačiu atrandamos naujos turimų mokslinių žinių praktinio  taikymo galimybės bei nauji priemonių ar technologijų panaudojimo būdai.  Šiuose projektuose nėra apsiribojama tik įprastų techninio pobūdžio  problemų sprendimu. Kuriant inovacijas, kūrybingumą sumaniais metodais  garantuoja aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tyrėjai, kurie vis labiau  tampa praktikais.

Kūrybingumas verslo tyrimuose ir inovacijose akcentuojamas  viename iš sumanios specializacijos prioritetų „Įtrauki ir kūrybinga  visuomenė“, tuo pačiu tai viena iš pagrindinių lyderystės formų. Kūrybingumas jau seniai ne tik meno dalis, tai visuomenės ir verslo  socialinio-inovacinio kapitalo plėtojimo politika.

Šaltinis: Lietuvos verslo paramos agentūra.