Spalio 21 d.

Žalioji energetika Lietuvoje populiarėja, tačiau kaip atsikratyti žemyn tempiančio balasto?

2018-11-06 16:55 Dalintis:

Žaliosios  energijos poreikis skatina Europą pasitempti – iki 2020 m. Europos  Sąjunga užsibrėžė iš žaliosios energijos išteklių pagaminti ne mažiau  penktadalį visos senajame žemyne sugeneruojamos energijos. Lietuvai iki  minėto laikotarpio numatyta pasiekti 23 proc. dalį, tačiau tai šalis  pasiekė jau prieš ketvertą metų, tad bendroje statistikoje užima gana  aukštą poziciją. Vis dėlto, energetikos ekspertams nerimą kelia  netolygus žaliosios energijos pasiskirstymas skirtinguose pramonės  sektoriuose ir nuoseklaus požiūrio į darnų energijos vartojimą trūkumas.

Imasi keisti energijos vartotojų įpročius

Labiausiai įmones ir gyventojus  prisidėti prie žaliosios energijos ekosistemos kūrimo motyvuoja  santykinai greitai gaunama ekonominė grąža, tačiau atsinaujinančios  energetikos srityje dirbantys ekspertai pastebi, kad daugiausia  ilgalaikės naudos duotų ugdomi nauji vartotojų įpročiai ir plečiamas  sąmoningumas apskritai mažinti suvartojamos energijos kiekį. Įmonių  atveju, tvariai veiktų plačiau naudojamos finansų inžinerijos priemonės,  skatinančios investuoti į žalios energijos projektus, o ne vien tikėtis  trumpalaikių subsidijų.

Žaliosios energetikos ekosistemos  vystymasis tebėra siejamas su gaunamomis išmokomis ir lengvatos. Kaip  pastebi Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, būtent  subsidijas labiausiais vertina susipažįstantys su atsinaujinančių  energijos išteklių įdarbinimu ir perspektyvumu vartotojai bei įmonės.

„Valstybei įgyvendinant nacionalinį  atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą pastebime, kad  subsidijos yra labiausiai veikianti priemonė Lietuvoje, kai tai, ką  gavai, nereikia grąžinti. Finansų inžinerija lietuviams dar neatrodo  tokia patraukli, vis dar esame įpratę gavę saldainį jį paimti, o daugiau  ilgalaikės grąžos generuojančių, tačiau padidinančių įsipareigojimų  kiekį, paskolų vengiame. Vis dėlto, ES fondų lėšomis suteikiamos  paskolos yra finansiškai tvaresnis sprendimas visam energetikos  sektoriui“, – sako Viceministras.

Bandydama keisti visų energijos  vartotojų požiūrį link darnaus ir efektyvesnio energijos vartojimą,  Energetikos ministerija įpareigojo energijos tiekėjus konsultuoti ir  šviesti vartotojus. Taip gyventojai ne tik susipažįsta pagrindiniais  energijos taupymo principais, bet ir gali gauti praktiškus patarimus,  kaip sumažinti išlaidas energijai prisidedant prie mažesnio aplinkos  teršimo ir energijos sąnaudų mažinimo.

„Pokytis vartotojo elgsenoje yra pats  reikšmingiausias, tačiau tai padaryti sudėtingiausia. Pakeitus vartotojo  įpročius, jei būtų suvartojama iki 50 proc. žaliosios energijos, kurią  pats vartotojas pasigamina, pajustume ženklią naudą, be to, energijos  nereikėtų esama infrastruktūra siųsti pirmyn ir atgal“, – pastebi V.  Macevičius.

Mokosi iš skandinavų

Nors Lietuvoje iš žaliosios energijos  išteklių pagaminama daugiau energijos, nei vidutiniškai ES, tačiau  energetikos ekspertai perspėja, kad gražiai atrodome tik vertinant  bendrąjį energijos kiekį. Energetikos srityje užimti lyderių pozicijų  neleidžia ir žemyn tempia „paveldėtas“ balastas – vis dar nemažą dalį  elektros energijos importuojame iš užsienio, o mažiausiai – vos 3 proc.  žaliosios energijos – sukuriama transporto sektoriuje.

„Problema daugialypė. Turime mažai  elektromobilių, elektra varomo viešojo transporto. Esame pasiekę tik  tiek, kad degalinėse į benziną, kurį pilame į savo automobilius,  įmaišome 5 proc. etanolio. Į dyzelinį kurą pilame 7 proc. biodyzelino“, –  keletą reikšmingų aspektų įvardija Energetikos viceministras. Ateityje,  bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija, viliamasi įdiegti  Skandinavijoje paplitusią gerąją praktiką – vietoj gamtinių dujų  skatinti biometano, iš biologiškai suyrančių medžiagų išgaunamų dujų,  naudojimą.

„Žemės ūkio ministerijos remiamos įmonės  prisidėtų išvalant biometano dujas ir, pasiekus gamtinių dujų kokybę,  jas būtų galima panaudoti transporto sektoriuje. Tokių dujų suvartojimas  išaugtų dvigubai gatvėmis riedant biometanu varomam viešajam  transportui“, –  pastebi V. Macevičius.

Žvelgiant į bendrą elektros vartotojų  sudėtį, Vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, jog 80 proc. vartotojų sudaro  daugiabučių gyventojai, tad greitu laiku numatytos žaliosios energijos  skatinimo priemonės bus skirtos būtent šiai grupei, į tvaresnės  energijos paieškas įtraukiant ir žaliųjų jėgainių statytojus bei  įrengėjus.

Žaliosios energetikos sektorių Lietuvoje skatina ir „Interreg BSR“ programos iniciatyva „Green PE“, pristatanti galimybes žaliosios energetikos sprendimus kuriančiam mažam ir vidutiniam verslui. Projektu  „Green PE“ siekiama efektyvinti žaliosios energijos vartojimą   panaudojant  SiC, GaN junginius  galios konvertavimui tobulinti ir  tokiu būdu skatinti rinkos  vartojimą atsinaujinančios energijos,  išmaniųjų namų, e-mobilumo taikomosiose srityse. Kauno mokslo ir  technologijų parko vaidmuo – informacijos sklaida mažoms ir vidutinėms  įmonėms, supažindinant su projekto metu sukurtomis atsinaujinančių  elektros energijos šaltinių technologijomis, didinant žinomumą bei  technologijų pridėtinę vertę.

Šaltinis: Kauno mokslo ir technologijų parkas.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location