Sausio 20 d.

Žalieji pirkimai – žingsnis žiedinės ekonomikos link

2020-11-30 12:15 Dalintis:

Pasaulyje vis garsiau kalbant apie klimato kaitos padarinius, vienas realiausių šios problemos sprendimų yra nuoseklus perėjimas prie žiedinės ekonomikos. Šiuo metu, tik 8,6 proc. pasaulio ekonomikos yra žiediška, o Lietuva priklauso šalių grupei, pasižyminčiai pertekliniu naudojimu, išskiriančiu nemažą kiekį įvairių atliekų. Siekiant pokyčių, vienas iš įrankių, galinčių padėti spręsti šią problemą, yra žaliųjų pirkimų taikymas nusistovėjusioje viešųjų pirkimų srityje.

„Pirkimai sudaro didelę dalį mūsų biudžeto, tad jeigu viešosios institucijos skatintų įmones kurti žaliąsias inovacijas vykdydamos žaliuosius arba žiedinius pirkimus, tai prisidėtų prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos. Žiediniai pirkimai apima tiek inovacijų kūrimą, tiek žiedinių sprendimų kūrimą, kurių kol kas dar nėra rinkoje, bet kurie prisidėtų prie organizacijų paslaugų kokybės gerinimo, prie klimato kaitos neigiamo poveikio mažinimo, atliekų kiekio mažinimo,“ – sako Justė Rakštytė-Hoimian, Lietuvos inovacijų centro projektų vadovė.

Nors kol kas gerųjų praktikų Lietuvoje dar nėra daug, vis dėlto po truputį atsiranda perkančiųjų organizacijų, kurios siekia įsigyti tvarumą skatinančius sprendimus. Programos Interreg Europe CircPro projekto partnerių rengtoje tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje Vilniaus savivaldybės įmonė UAB „Vilniaus apšvietimas“ pasidalino vykdomu projektu, skirtu Vilniaus miesto gatvių apšvietimo atnaujinimui. Šia veikla yra siekiama pakeisti natrio lemputes į LED lempas, taip sutaupant naudojamos energijos kiekį ir sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įmonė, kreipianti ypatingą dėmesį į tvarius veiklos procesus, iškėlė tikslą, kad visos miesto gatvės, laukai, parkai ir kitos viešos vietos būtų apšviestos elektra, gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Vykdydami pokyčius, orientuotus į ekologiškumą, projekto iniciatoriai prisideda prie Europos Komisijos parengtos ilgalaikės strategijos, numatančios, kad iki 2030-ųjų, 45 proc., viso elektros sunaudojimo ir 90 proc. šilumos sunaudojimo būtų gaminama iš atsinaujinančios energijos šaltinių. Dėl sėkmingai įvykdytų žaliųjų pirkimų, UAB „Vilniaus apšvietimas“ žengė žingsnį žiedinės ekonomikos principų diegimo link. Šiuo metu, nuo apšvietimo modernizacijos pradžios jau yra skaičiuojamas mažesnis energijos sunaudojimas nei įprastai.

Projekto partneriai iš Suomijos pasidalino patirtimi, kaip vykdant žaliuosius viešuosius pirkimus, jiems sėkmingai pavyko paleisti žiedinės ekonomikos principais paremtą šilumos gamybos jėgainę, gamybai naudojančią įvairias medienos atliekas. Šiuo projektu tikimasi, kad centralizuoto šilumos tiekimo CO2 emisijos sumažės 9000 tonų per metus, nes perdirbta mediena yra laikoma neutraliu, atsižvelgiant į anglies kiekį, kuru. Šalyje taip pat veikia tinklas „HINKU“, suburiantis savivaldybes, verslus, gyventojus ir ekspertus, kurių bendras tikslas – sukurti ir imtis sprendimų, sumažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šį tinklą koordinuoja Suomijos Aplinkos Institutas (SYKE), kurio siekia CO2 dujų kiekį sumažinti net 80 proc. Pritaikius žiediškus sprendimus gaminant šilumą, atstovai iš Suomijos akcentavo teigiamus šio proceso rezultatus – finansinį ir išteklių taupymą.

Sėkmingu pavyzdžiu taip pat pasidalino Norvegijos atstovai. Jie pristatė elektros jėgainę, gamybai naudojančią jėgainių, pramonines, buitines ir biomasės atliekas. Šios elektrinės veikimo sistema yra paremta žiedinės ekonomikos principu, kadangi joje yra perdirbami jau panaudoti ištekliai, tad tokiu būdu yra mažinamas bendras atliekų kiekis. Dėl šios priežasties, sistemos efektyvumas yra vertinamas itin gerai, tai yra – 99 proc. Siekdami, kad daugiau valstybių diegtųsi žiedinės ekonomikos principus savo ekonomikose, Norvegijos atstovai pabrėžė, kad yra būtina kuo skubiau imtis žaliųjų pirkimų energetikos ir šilumos srityse. Jų nuomone, tik tokiu būdu galima pasiekti efektyvaus rezultato kovojant su atliekų kiekiu, CO2 emisijomis bei klimato kaita.

Lietuvos inovacijų centro apklausos duomenimis, net 75 proc. viešuosius pirkimus vykdančių organizacijų, tvarumą yra įtraukę į organizacijos vertybes, nuostatas, tikslus ar kitus strateginius dokumentus. Remiantis gyvenimo ciklo sąnaudos sąvoka, galima teigti, kad patiriamos daiktų, produktų ar paslaugų gyvavimo išlaidos yra neatsiejamos ir nuo žaliųjų pirkimų. Tokie pirkimai reikalauja bendradarbiavimo su rinkos dalyviais. Jeigu viešasis sektorius imtų labiau skatinti žaliuosius pirkimus, matytųsi realus pokytis dabartinėje gamybos sistemoje, nukreipiantis dėmesį į inovatyvių sprendimų diegimą, siekiant tausoti gamtos išteklius, sumažinti aplinkos taršą ir klimato kaitą. 

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui CircPro, siekiančiam skatinti perėjimą į žiedinės ekonomikos principais grįstą nacionalinių ir regioninių sprendimų priėmimą per žiedinę ekonomiką palaikančius viešuosius pirkimus. Konsorciumo veiklos vykdomos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe ir kofinansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location