Vyresnio amžiaus darbuotojai darbo rinkoje išlieka ilgiau

Vyresnio amžiaus darbuotojai vis aktyviau dalyvauja darbo rinkoje. Šiuo metu dirba kas dešimtas 65 m. amžiaus sulaukęs Lietuvos gyventojas, prieš du dešimtmečius vyresnio amžiaus gyventojų, liekančių darbo rinkoje, buvo beveik dvigubai mažiau (5,7 proc.). Aktyviausiais darbo rinkoje išlieka neseniai pensinį amžių pasiekę (65-69 m. amžiaus) gyventojai – samdomą darbą dirba kas ketvirtas šio amžiaus pensininkas. Analitinę apžvalgą „Senstanti Lietuvos visuomenė“ parengusio Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrėjai prognozuoja, kad šios tendencijos išliks ir ateityje, todėl būtina jau dabar detaliau nagrinėti vyresnio amžiaus gyventojų padėtį darbo rinkoje ir ieškoti būdų prisitaikyti prie jos kaitos. 

„Viena vertus, ilgesnį vyresnio amžiaus žmonių išlikimą darbo rinkoje galime sieti su ilginamu pensiniu amžiumi. Kita vertus, auga ir pensinio amžiaus sulaukusių gyventojų, liekančių darbo rinkoje, dalis. Tikėtina, kad ilgėjant sveiko gyvenimo trukmei, ši tendencija išsilaikys. Tad, mažėjant jaunesnio amžiaus darbuotojų grupėms, vyresnio amžiaus darbuotojai sudarys vis gausesnę dalį dirbančiųjų“, – nurodo STRATA politikos analitikas Gintautas Jakštas.  

Analitiko teigimu, šios tendencijos atveria galimybes kurti naujus darbo rinkos ir darbo santykių modelius, pritaikytus vyresnio amžiaus darbuotojų poreikiams. „Vyresnio amžiaus darbuotojų kartos yra gausesnės už šiuo metu į darbo rinką įsiliejančių darbuotojų kartas. Kol kas mažėjančios darbo jėgos pasekmes jaučiame tik ribotai – specifiniuose sektoriuose ar profesijose. Visgi, aplinkybėms nesikeičiant, jau dešimtmečio bėgyje darbdaviai susidurs su rimtais iššūkiais norėdami rasti pamainą iš darbo rinkos pasitraukiantiems darbuotojams. Todėl jau dabar verta pradėti galvoti, kaip galime sukurti sąlygas vyresnio amžiaus darbuotojams ilgiau išlikti aktyviais darbo rinkoje“, – nurodo G. Jakštas.  

STRATA parengtoje analitinėje apžvalgoje „Senstanti Lietuvos visuomenė“ nurodoma, kad vyresnio amžiaus darbuotojų vidutinės pajamos artėjant pensijos amžiui traukiasi ir ima reikšmingai mažėti pasiekus pensinį amžių. Kas penkerius metus vyresnio amžiaus gyventojų pajamos traukiasi vidutiniškai penktadaliu. Šis mažėjimas gali būti siejamas su nepilnu darbo krūviu bei darbu mažesnę pridėtinę vertę kuriančiuose ekonomikos sektoriuose.  

„Vyresnio amžiaus darbuotojai dažniau dirba sektoriuose, kuriuose mokami mažesni vidutiniai atlyginimai. Tuo metu didžiausią finansinę grąžą žadančiuose finansų ir draudimo veiklos bei informacinių technologijų sektoriuose dirbančių pensininkų gretos yra mažiausios. Tokį pasiskirstymą galima sieti su tuo, kad šiuo metu darbo rinkai aktualių kompetencijų vyresnio amžiaus darbuotojams stinga“, – teigia G. Jakštas.  

Vyresni gyventojai yra mažiau linkę mokytis

STRATA atliktos apklausos, kuria buvo siekiama išsiaiškinti gyventojų mokymosi įpročius bei požiūrį į mokymąsi, rezultatai rodo, kad vyresnio amžiaus gyventojai mokytis yra linkę mažiau. Per paskutinius 3 metus mokėsi du trečdaliai 30–49 m., pusė 50–59 m. ir trečdalis 60–69 m. gyventojų.  

Vyresni asmenys taip pat reikšmingai dažniau nurodo, kad nesimokytų net nevaržomi jokių kliūčių ir turėdami visas galimybes. Toks nusiteikimas būdingas ketvirtadaliui 50–59 m. ir 2 iš 5 60–69 m. respondentų. Palyginimui, tik kas dešimtas 30–49 m. amžiaus gyventojas nurodė, kad turėdamas visas galimybes nesimokytų.

„Nors dauguma vyresnio amžiaus darbuotojų, dalyvavusių mokymuose, šią patirtį sieja su teigiamais pokyčiais profesinėje veikloje, visgi vyresnio amžiaus gyventojų atvirumas mokymuisi išlieka mažesnis negu jaunesnių gyventojų. Apmaudu, tačiau būtent amžius yra pagrindinis veiksnys sulaikantis vyresnio amžiaus gyventojus nuo mokymosi“, – sako G. Jakštas. Apie 70 proc. 60 ir vyresnio amžiaus gyventojų nurodo, kad mokytis jiems per vėlu dėl amžiaus.

Pasiūlymas tobulėti tik kas dešimtam  

STRATA atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės pasiūlymų mokytis sulaukia rečiau negu jaunesni gyventojai. Pasiūlymo mokytis per praėjusius metus nurodė sulaukęs kas dešimtas vyresnis negu 60 m. amžiaus gyventojas. Palyginimui, 15-29 m. amžiaus gyventojų grupėje tobulinimosi galimybės pasiūlomos kas trečiam gyventojui.  

„Šie duomenys rodo mūsų visuomenėje nusistovėjusį požiūrį į mokymąsi. Manoma, kad tai daugiau jauniems žmonėms aktuali galimybė, o vyresnio amžiaus gyventojai tiek patys yra mažiau linkę mokytis, tiek ne taip dažnai yra motyvuojami aplinkos“, – nurodo G. Jakštas.  

Analitiko teigimu, kompetencijų klausimas, šalia sveikatos ir darbo santykių modelių aspektų, turėtų būti vienas pagrindinių galvojant apie tai, kaip įgalinti vyresnio amžiaus žmones sėkmingai dalyvauti visuomenėje ir darbo rinkoje. „Senstanti visuomenė yra viena ryškiausių ateities Lietuvą apibrėšiančių tendencijų. Daug apie tai kalbame, visgi konkrečių veiksmų, nukreiptų į senstančios visuomenės atnešamų iššūkių sprendimą, kol kas stinga. Norėdami prisitaikyti prie šios tendencijos turime galvoti apie holistinę, įvairias politikos priemones ir iniciatyvas derinančią strategiją, leisiančią ne tik efektyviai spręsti problemas iškilsiančias dėl visuomenės senėjimo, tačiau ir pasinaudoti šios tendencijos kuriamomis galimybėmis“, –  teigia G. Jakštas.

Analitinėje apžvalgoje „Senstanti Lietuvos visuomenė“ nagrinėjama šalies visuomenės struktūra ir jos kaitos tendencijos, vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė, socialinis ir ekonominis aktyvumas, integracija darbo rinkoje, kompetencijos bei dalyvavimas švietime. Analizuojama ir kontekstinė informacija: Lietuvos teisinės bazės ir strateginių dokumentų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, turinys. Apžvalga skelbiama šią nuorodą.

Šaltinis: STRATA