VVĮ pernai didino ir apyvartą, ir pelną, ir kapitalo grąžą

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) pernai uždirbo dvigubai daugiau grynojo pelno – 234,7 mln. eurų. Taip pat beveik dešimtadaliu išaugo VVĮ valdomo turto vertė, didėjo apyvarta bei kapitalo grąža. Tuo tarpu VVĮ indėlis į valstybės biudžetą šįmet susitraukė 10,2 proc. – tai iš dalies nulėmė Vyriausybės išimtys, reaguojant į COVID-19 pandemijos krizę, sumažinti dividendams išmokėti skirtą VVĮ pelno dalį.

Tai rodo naujausia Valdymo koordinavimo centro parengta apibendrinta 2019-2020 metų VVĮ veiklos rezultatų ataskaita. Taip pat šiandien pristatyti ir Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) rezultatai.

„Retrospektyviai žiūrint į praėjusius 2019­uosius, galime drąsiai kalbėti apie stabiliai sukurtą pagrindą, kuris padeda Lietuvai atsilaikyti kovoje su COVID­19 iššūkiais. Nepaprastai svarbu, kad Lietuvos piliečiai, kurių interesus ir atstovaujame, būtų užtikrinti dėl skaidrumo VVĮ bei SVĮ valdyme ir jų veiklose, todėl visos šiandienos ir ateities iniciatyvos privalo būti orientuotos į tokius procesus, kurie kelia pasitikėjimą valstybe, kaip atsakinga savo turto valdytoja“, – pažymi ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

VVĮ portfelio pelningumą pakėlė energetikos sektorius

Pasak Valdymo koordinavimo centro vadovo Vido Danieliaus, pernai VVĮ turėjo proveržio metus. „Pristatydamas 2019 metais pasiektus VVĮ rezultatus, galiu kalbėti pozityviai – augo apyvarta, turtas, pelnas ir grąža valstybei. Nepaisant to, kad 2019 metais, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, VVĮ portfelyje sumažėjo įmonių ir valstybei atstovaujančių institucijų, rezultatams neigiamo poveikio tai neturėjo. Ši tendencija parodo, kad centralizavimas yra teisingas pasirinkimas, kurio link nuosekliai ir einame“, – pabrėžė V. Danielius.

Bendra VVĮ apyvarta pernai siekė daugiau nei 2,5 mlrd. eurų, t. y. 1,4 proc. daugiau nei 2018 metais.

VVĮ nuosavo kapitalo grąža (ROE) per praėjusius metus padidėjo 2,2 procentinio punkto iki 4,2 proc. Susisiekimo sektorius pasiekė didžiausią nuosavo kapitalo grąžą, t. y. 5,7 proc., ir viršijo viso VVĮ portfelio ROE rodiklį.

Per 2019 metus VVĮ uždirbo 234,7 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 118,9 proc. arba 127,5 mln. eurų daugiau nei 2018 metais. VVĮ portfelio grynojo pelno didėjimui daugiausia įtakos turėjo pagerėję energetikos sektoriaus įmonių, ypač AB „Ignitis grupė“ bei UAB „EPSO­G“ įmonių grupės, rezultatai. Susisiekimo sektoriaus įmonių augusiam pelnui didžiausią įtaką turėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“.  Miškininkystės sektoriaus, kuriam atstovauja VĮ Valstybinių miškų urėdija, grynasis pelnas sumažėjo 45,6 proc. Dėl kritusių medienos kainų VĮ Valstybinių miškų urėdija tiek pajamų, tiek ir pelno uždirbo gerokai mažiau. Tai atitinkamai paveikė ir bendrą viso VVĮ portfelio indėlį į valstybės biudžetą.

Šįmet į valstybės biudžetą VVĮ paskyrė 122,4 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų – 10,2 proc. mažiau, nei prieš metus, kai buvo paskirta 136,2 mln. eurų. Tam įtakos turėjo ir dėl COVID-19 krizės taikytos Vyriausybės išimtys, leidusios kai kurioms VVĮ sumažinti skiriamus dividendus ir pelno įmokas.

Daugiausia dividendų už 2019 metų rezultatus į valstybės biudžetą paskyrė AB „Lietuvos geležinkeliai“ – paskirta dividendų suma sudarė 38 mln. eurų. AB „Ignitis grupė“ padvigubino dividendus ir jų į valstybės biudžetą atseikėjo 28 mln. eurų. Milijoninius dividendus už 2019 metų laikotarpį taip pat paskyrė AB „Klaipėdos nafta“ ir AB „Problematika“ – jų indėlis dividendų pavidalu į valstybės biudžetą buvo atitinkamai 5,7 mln. eurų ir 1,1 mln. eurų.

Daugiausia pelno įmokų į valstybės biudžetą paskyrė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Įmonės paskirta pelno įmoka sudarė 28 mln. eurų. Reikšmingą pelno įmoką už ataskaitinį laikotarpį skyrė ir VĮ „Regitra“ – ši įmoka sudarė 7,2 mln. eurų ir buvo 2,3 karto didesnė nei skirta už 2018 metus. VĮ Valstybinių miškų urėdija paskirta pelno įmoka buvo 4 kartus mažesnė, nei praėjusiais metais, tačiau vis tiek išliko viena didžiausių tarp valstybės įmonės teisinės formos subjektų ir už 2019 metų laikotarpį siekė 5,5 mln. eurų. Lyginant su 2018 metų laikotarpiu, teigiamas paskirtų pelno įmokų pokytis taip pat fiksuotas ir VĮ Registrų centre – šios įmonės indėlis į valstybės biudžetą už 2019 metų rezultatus beveik padvigubėjo ir siekė 2,7 mln. eurų.

2019 metų pabaigoje VVĮ  turto vertė buvo 10,5 mlrd. eurų – 9,3 proc. daugiau nei 2018 metais.

Įmonių indėlis į savivaldybių biudžetus – 2,8 karto mažesnis

Jau antrus metus iš eilės Valdymo koordinavimo centras rengia apibendrintą SVĮ veiklos rezultatų ataskaitą.

SVĮ indėlis į savivaldybių biudžetus sumažėjo beveik tris kartus. Dividendus ir pelno įmokas paskyrė tik 34 įmonės iš 244. Bendra SVĮ grąža savivaldybėms, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 64 proc. ir siekė 5,4 mln. eurų.

Daugiau nei pusė dividendus ar pelno įmokas mokėjusių SVĮ buvo valdomos 5 didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių. Savivaldybių biudžetus papildė 6 iš 11 Kauno miesto SVĮ, 6 iš 10 Panevėžio miesto SVĮ, 4 iš 9 Klaipėdos miesto SVĮ bei po 2 iš 11 Vilniaus miesto SVĮ ir 6 Šiaulių miesto SVĮ.

Po trejų metų stabilaus SVĮ apyvartos augimo pernai SVĮ pardavimo pajamos nors nežymiai, bet smuko 2 proc. ir siekė 938,4 mln. eurų. Didžiausią įtaką SVĮ portfelio apyvartos neigiamam pokyčiui turėjo šilumos tinklų sektoriaus pajamų sumažėjimas.

Šio sektoriaus pelnas pernai krito perpus, palyginus su ankstesniais metais, ir siekė 8,9 mln. eurų. Vandentvarkos sektoriaus įmonių generuotas grynasis pelnas buvo perpus mažesnis nei šilumos tinklų ir sudarė 4,5 mln. eurų, t. y. 59,3 proc. mažiau nei 2018 metais. Mažiausiai ženklus grynojo pelno smukimas, kuris 2019 metais stebimas visuose SVĮ sektoriuose, buvo regioninių atliekų tvarkymo centrų portfelyje. Čia grynasis pelnas mažėjo 7,8 proc. ir siekė 4,1 mln. eurų.

Detaliau susipažinti su naujausiomis Valdymo koordinavimo centro parengtomis ataskaitomis, kuriose pateikiami 2019 metų VVĮ ir SVĮ veiklos rezultatų apibendrinti duomenys, galima internetinėje Valdymo koordinavimo centro svetainėje https://governance.lt/vkc-ataskaitos/.

Apie Valdymo koordinavimo centrą

Valdymo koordinavimo centras yra Vyriausybės įsteigtas analitinis bei gerosios valdysenos principų įgyvendinimo centras, siekiantis užtikrinti nuoseklų ir profesionalų VVĮ valdymą. Centro vykdomos funkcijos apima platų VVĮ veiklos koordinavimo spektrą: nepriklausomų valdybos narių atranką, strateginių planų įgyvendinimo priežiūrą, analitinių ataskaitų rengimą ir VVĮ veiklos viešinimą, pagalbą formuojant VVĮ sektoriaus politiką bei konsultacijas gerosios valdysenos diegimo klausimais. Taip pat Valdymo koordinavimo centras stebi ir analizuoja bei reguliariai rengia apibendrintąsias SVĮ veiklos ataskaitas.

Valdymo koordinavimo centras atstovauja Lietuvai EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje.

VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ savininkė yra valstybė.

Daugiau informacijos apie Valdymo koordinavimo centrą: www.vkc.sipa.lt

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija