Vilniaus kino klasteris siekia užsienio dėmesio Baltijos regionui

Kartu su „Kino pavasariu“ neseniai praūžė ir svarbiausias metų kino industrijos renginys Lietuvoje „Meeting Point – Vilnius”. Keli šimtai audiovizualinio meno profesionalų iš beveik 30 užsienio šalių rinkosi Vilniuje jau 10-tąjį kartą ne tik mokytis, diskutuoti, bet ir užmegzti svarbių partnerysčių.

Didžiausios Lietuvoje kino industrijos organizacijos – Vilniaus kino klasterio (VKK) – nariai dar neskuba skaičiuoti rezultatų, bet trys darbingos ir produktyvios tarptautinės konferencijos – partnerių paieškos mugės dienos neabejotinai suteikė naujų impulsų ir nuteikė inovatyviems metams.

„Neskaičiuojant neformalių pokalbių, renginio metu įvyko apie 100 suplanuotų susitikimų tarp industrijos atstovų. Sulaukta svečių iš Portugalijos, Italijos, Rumunijos, Moldovos, Albanijos, Ukrainos, Vengrijos, Slovakijos ir daugelio kitų šalių. Susitikimų metu tartąsi dėl įvairių bendradarbiavimo formų: nuo finansavimo, festivalių, filmų platinimo iki vizualinių filmų sprendimų”, – komentavo renginio organizatoriaus ir VKK nario „Kino pavasario” atstovė Alessandra Pastore.

Organizatorių teigimu, renginio svarba ir rezultatai kasmet išrykėja tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu laikotarpiu. Svarbi „Meeting Point – Vilnius” dalis – naujų kontaktų užmezgimas tarp renginio dalyvių ir galimybė kūrėjams supažindinti su savo darbais svarbius kino industrijos sprendimų priėmėjus. Projektai taip pat pristatomi tarptautinių  festivalių programų kuratoriams ir jau netrukus turėtų paaiškėti, kurie  projektai bus atrinkti šiemet. Dar kita dalis susitikimų yra skirta darbui ties prodiuserių dar tik planuojamais projektais ir naujų partnerysčių kūrimui jų įgyvendinimui.

Nauji partneriai Baltijos regione ir inovacijos

„Meeting Point – Vilnius” konferencija-partnerių paieškos mugė kasmet pritraukia vis daugiau prodiuserių, festivalių organizatorių, filmų platintojų, režisierių, jaunųjų talentų ir kitų audiovizualinių menų profesionalų. Anot organizatorių, renginiu siekiama skatinti įvairių Europos makroregionų bendradarbiavimą: nuo Baltijos šalių iki Pietryčių Europos, nuo Kaukazo iki Vakarų Europos.

Šiemet konferencijos temos daugiausiai buvo vystomos Baltijos regiono potencialo ir praktikos kontekste. Buvo diskutuota apie filmų platinimo iššūkius ir kino teatrų išgyvenimo strategijas Baltijos šalyse, galimybes Suomijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimui ir kinui „Les Arcs“ festivalyje, vyko kūrybinės dirbtuvės apie kino marketingą šiuolaikinių medijų pasaulyje, kalbėta ir apie inovacijų diegimą industrijoje, pavyzdžiui, blokų grandinės technologijos pritaikymą.

Mokslo tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veikla tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nutolusi nuo kino industrijos. Anot VKK klasterio koordinatoriaus Romano Matulio, kino industrija Lietuvoje yra inovatyvi ir beveik kiekvieno filmavimo metu sukuriami novatoriški, unikalūs sprendimai.

Renginio „Coming Soon“ sesijos metu pristatyti 11 meninių ir 6 dokumentinių filmų projektai, sukurti debiutuojančių režisierių. Kiekvienas projektas turėjo galimybę susitikti su potencialiais filmų platintojais, festivalių programų koordinatoriais ir prodiuseriais. Kasmet „Coming Soon” sesijoje pristatyti filmai sulaukia tarptautinio dėmesio, kviečiami dalyvauti festivaliuose ir pelno apdovanojimus.

Kurti kiną Lietuvoje – vis palankesnė terpė

„Meeting  Point – Vilnius” konferencijos-partnerių paieškos renginio metu vyko  pristatymas bei diskusijos apie gerėjančias sąlygas kurti kiną  Lietuvoje. Lietuvos kino centro atstovė Milda Vakarinaitė skaitė pranešimą „Lietuvos mokesčių lengvatų naujovės: kaip geri rezultatai atvedė į lengvatos padidinimą iki 30% ?”

Pelno mokesčio lengvata kino gamybai ir industrijai pristatyta dar 2014 metais. Lengvata padėjo pritraukti užsienio gamybos įmones į Lietuvą ir paragino išmėginti čia  teikiamas paslaugas. Tai turėjo teigiamo poveikio ne tik industrijai, bet ir visai Lietuvos ekonomikai. Dar svarbiau – Lietuvos vardas kino kontekste pradėtas linksniuoti tarptautinėje žiniasklaidoje, nes tokios kompanijos kaip BBC, HBO ir Netflix pradėjo rinktis Lietuvą savo filmavimo projektams.

 Pasaulio gigantai BBC, Netflix ir HBO bus vis dažnesni svečiai?

„Tikiu, kad industrijos augimas nelėtės. Pratęsta pelno mokesčio lengvata kino projektams ir padidinta galimos paramos dalis iki 30% leis išlikti konkurencingais“, – komentavo VKK vadovas Romanas Matulis.

Anot jo, į Lietuvą pritraukti svarbius tarptautinius projektus padeda ir tai, kad pavienės kompanijos susivienijusios į klasterį turi galimybes teikti kino gamybos paslaugas lanksčiai ir kompleksiškai, naudoti daugiau resursų.

„VKK gali suteikti kone visas reikiamas paslaugas filmui, serialui, reklamai ar kitam audiovizualiniam turiniui sukurti: pradedant viso projekto prodiusavimu bei gamybos planavimu ir baigiant galutinio produkto platinimu Lietuvoje ir visame pasaulyje“, – paaiškino  R. Matulis.

Tai, kad pavyko pritraukti BBC, Netflix ir HBO į lietuviškas filmavimo aikšteles aiškiai parodo vietos kino industrijos brandą. Be to, dirbdami su pasaulinio lygio kompanijomis mūsų specialistai nuolat mokosi ir kelia savo profesionalumo lygį.

Vilniaus kino klasterio sėkmės receptas – bendradarbiavimas

VKK teikia kokybiškas kino, serialų, animacijos ir reklamos gamybos, specialios įrangos nuomos, aktorių atrankos, dekoracijų ir rekvizito gamybos, vaizdo ir garso postprodukcijos, kino rodymo bei kitas su audiovizualiniu turiniu susijusias paslaugas, taip pat atlieka įvairius mokslinius tyrimus ir diegia inovacijas.

Pernai, 2018 m., VKK suteiktas tarptautinis sertifikatas –  ESCA Bronzos meistriškumo žyma.

Šiuo metu VKK sudaro 32 nariai: UAB „Artbox“, „Idée Fixe Vilnius“, „Dansu“, „Madstone“, „Cinevera“, „Cineeffects Studio“, ,,Hipė“, „Cineskopė“, „Cineskopė Rental“, „Framerate Cameras“, „Editos kastingas“, „Roof Sound“, „Loftas fest“, „Europos kinas“, „Videoprojektai LT“, ,,VKK laboratorija“, „VKK Plius“, „MeinArt“, „OAK9 Entertainment“, „Ultra Nominum“, „Antras kadras“, „CinemaAds“, SIA ,,Arkogints“, VšĮ „Artbox laisvalaikio klubas“, „Art shot“, „Menų fabrikas“, „Kino pasaka“, „Kino pavasaris“, „Cinerama“, „Ateities visuomenės institutas“, taip pat Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir klasterį koordinuojanti asociacija Vilniaus kino klasteris. VKK narių sąrašas kasmet pasipildo keliais naujais nariais. Bendra klasterio narių (be VGTU) apyvarta 2018 m. viršijo 20 mln. EUR, iš kurių eksportas – 8 mln. EUR, o klasterio įmonių bendras darbuotojų skaičius tais metais buvo 209.

Nuo 2017 m. VKK dalyvauja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kartu su Lietuvos inovaciju centru (LIC) kuruojamame pažangiausių Lietuvos klasterių brandinimo projekte „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“, kuris yra ES priemonės „Inogeb LT“  finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis projektas.

„Meeting Point – Vilnius” partnerių paieškos renginys buvo dalinai finansuotas iš „InoLink“ projekto lėšų.

Šaltinis: klaster.lt.