Liepos 17 d.

Tik 4 procentai elektroninės prekybos platformose apsilankiusių vartotojų lieka jomis naudotis

2019-07-10 07:48 Dalintis:

Elektroninės prekybos platformos – tiesiausias ir greičiausias kelias smulkioms ir vidutinėms įmonėms plėstis į užsienio rinkas. Tačiau tam, kad ši plėtra būtų sėkminga, reikia žinoti svarbiausius elektroninės prekybos principus bei būdus, kaip pritraukti ir išlaikyti vartotoją. Pasak elektroninės prekybos specialistų, šiuo atveju svarbiausia naudoti tikslinę reklamą ir neerzinti vartotojų neaktualiais pasiūlymais.

Future Ecom – tarptautinis konsorciumas, siekiantis padėti įmonėms išnaudoti jų tarptautinį potencialą per šiuolaikinius išmanios prekybos mechanizmus, Graikijos mieste Volos surengė diskusiją-aptarimą apie naujausius technologinius sprendimus įmonėms ir ko reikia, kad verslas jais sėkmingai naudotųsi. Pasak Graikijos bendrovės PublicOTA specialistų, didžiausia elektroninių platformų problema yra ta, kad tik keturi procentai jose apsilankiusi vartotojų lieka jomis naudotis ir toliau. Siekiant išlaikyti vartotojų dėmesį, labai svarbu turėti jų duomenų bazę pagal skirtingus pomėgių, įpročių, psichologinių savybių pjūvius ir tuo vadovaujantis siūlyti tikslinę ir vartotojus neerzinančią reklamą.

Dar viena priemonė, kuri gali padėti įmonėms plėsti prekybos apimtį, yra taip vadinama „geografinis aptvėrimas“ (angl. geo-fencing). Naudojant išmaniuosiuose telefonuose jau esančius įtaisus bei programėles, leidžiančias identifikuoti konkretaus prietaiso buvimo vietą, specialią programėlę parsisiuntusiems vartotojams aktyvuojami toje teritorijoje vykstantys renginiai arba įvairių parduotuvėlių bei verslų pasiūlymai. Pasak Dimitrios Zafeiris, įmonės Bicon Hellas atstovo, Volos mieste veikia šiuo technologiniu sprendimu pagrįsta programėlė „Volos Shopping“, kuri leidžia net ir labai smulkiems vietos prekybininkams nusiųsti pranešimą apie savo produkciją tam tikru spinduliu nuo jų prekybos vietos esantiems vartotojams. Vienintelis šios programėlės trūkumas – tam, kad ji veiktų ir vartotojai gautų reikiamą informaciją, ji turi būti suinstaliuota potencialaus vartotojo išmaniajame prietaise. Todėl apie tokios programėlės poreikį ir naudą reikia informuoti ne tik verslą, bet ir potencialius vartotojus.

Apie tai, kad įvairios elektroninės platformos leidžia įmonėms ne tik atrasti naujų klientų, bet ir sėkmingai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais įgyvendint grandiozinius užsakymus, pasakojo įmonės Sdeng vadovai. Įmonė dirba pagal pažangiausius inžinerinio projektavimo metodus, dalyvauja dideliuose projektuose visame pasaulyje ir turi labai siaurą specializaciją – projektuoja metalo konstrukcijas įvairiems statiniams. Įmonė projektavo metalo konstrukcijas Baku olimpiniam stadionui ir kartu su skirtingų šalių partneriais bendradarbiavo bei derinosi darbus naudodama BIM (Building information modelling) technologiją, kuri vertinama kaip vienas pažangiausių ir efektyviausių statybos projektų valdymo metodų. Pasak įmonės atstovų, šios technologijos panaudojimas leido paspartinti statybos darbus, nes visi brėžiniai buvo derinami ir statybų procesas stebimas praktiškai realiuoju laiku.  

„Visame pasaulyje vartotojams vis labiau pereinant prie skaitmeninių technologijų, verslas turėtų neatsilikti ir savo potencialių klientų bei partnerių ieškoti būtent per jas. Elektroninės prekybos platformos yra puikus to pavyzdys. Žinoma, tradiciniai klientų paieškos būdai šiandien dar neturėtų būti nurašomi, tačiau tuo pat metu įmonės turėtų siekti savo produkciją siūlyti ir per elektronines prekybos platformas, nes jų potencialas dar tikrai nėra išnaudotas“, – sako Graikijoje su komanda lankęsis Lietuvos inovacijų centro direktorius Mantas Vilys.

Lietuvos inovacijų centras yra tarptautinio konsorciumo Future Ecom narys. Konsorciumo tikslas – sumažinti reguliacinius barjerus ir atverti egzistuojančias technologines galimybes verslui plėstis Europos rinkose be sienų. Konsorciumo veiklos vykdomos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą Interreg Europe ir finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location