Birželio 26 d.

Superkompiuterija – didžiulis, bet neišnaudotas potencialas įmonėms

2019-05-22 16:50 Dalintis:

Kas yra superkompiuterija? Kokią pridėtinę vertę ji gali sukurti verslui? Kokioms įmonėms ji aktuali ir kaip jos galėtų ja pasinaudoti? Gegužės 6 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyko Lietuvos inovacijų centro organizuotos dirbtuvės „Superkompiuterių paslaugos verslui“, kur ir buvo ieškoma atsakymų į minėtus klausimus.

Daugelis įmonių vis dar nežino, kad superkompiuterių resursai yra naudingi bei prieinami ir verslui. Pasak Vilniaus universiteto docento Mindaugo Mačernio, į klausimą, ar įmonei reikia superkompiuterijos, ji gali atsakyti teigiamai, jei jos turimus duomenis apskaičiuoti ar apdoroti užtrunka ilgiau nei 24 valandas. Superkompiuterija leidžia šį procesą pagreitinti ir paspartinti tokių duomenų pagrindu priimamus sprendimus.

Lietuvoje superkompiuteriai paprastai naudojami meteorologijoje, taip pat fizikiniams, cheminiams ir biologiniams reiškiniams modeliuoti. Jie gali būti pritaikomi tiek šifruojant, tiek analizuojant didžiuosius duomenis. Be to, pastaruoju metu plinta superkompiuterijos ir dirbtinio intelekto susiejimas, pavyzdžiui, apdorojant vaizdus. Tačiau pritaikymų aprėptis galėtų būti ir kur kas įvairesnė, jei įmonėms būtų prieinama daugiau gerųjų pavyzdžių bei naudojimo atvejų aprašymų.

Dirbtuvių metu jų dalyviai įvardijo ir daugiau veiksnių, kliudančių pasinaudoti superkompiuteriais. Pavyzdžiui, kiekvienu atskiru atveju reikalingi konsultantai, kurie padeda performuluoti uždavinį superkompiuteriui – tai reikalauja papildomų žinių ir atitinkamai resursų. Šiuo atveju atkartojamų atvejų identifikavimas padėtų išgryninti teikiamas paslaugas ir galėtų palengvinti jų teikimą.

Tačiau atotrūkis tarp paslaugų teikėjų ir jų naudotojų egzistuoja ir dėl abipusio kompetencijų trūkumo – reikia išmanyti ne tik techninę, programinę, bet ir vadybinę, verslo dalį, o pastarųjų žinių IT specialistams, dirbantiems su superkompiuterija, itin stinga. Problemą galėtų spręsti kompetencijos centrai, kurių steigimas, remiant didelės galios kompiuterijos plėtrą, bus skatinamas europiniu lygmeniu.

Dirbtuvių dalyviai taip pat atkreipė dėmesį, kad itin didelis dėmesys turėtų tekti ir švietimui. Tikėtina, kad didesnės naudotojų žinios ir geresnis siūlomų paslaugų artikuliavimas sumažintų įmonėms kylančias abejones ir paskatintų jas investuoti į tokias paslaugas.

Lietuvos inovacijų centras priklauso tarptautiniam konsorciumui BalticLSC (angl. Baltic Large-Scale Computing), kuris siekia sukurti prieigą mažoms ir vidutinėms įmonėms naudotis superkompiuterių paslaugomis, ir palengvinti priėjimą prie jų. Konsorciumas savo veiklą vykdo pagal Interreg BSR programą ir yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Minėtos dirbtuvės taip pat buvo penktasis Digital Lithuania Meetup susitikimas – nepriklausomo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, „Kurk Lietuvai“ ir INFOBALT iniciatyva organizuojamų renginių ciklo dalis. Pirmoje dirbtuvių dalyje buvo pristatyti įmonėms prieinami didelio masto skaičiavimų resursai Lietuvoje, jų panaudojimo atvejai ir paslaugos. O antroje dalyje vyko diskusijos grupėse, kuriose aptartos problemos, iššūkiai ir įmonių poreikiai, siekiant pasinaudoti tokiomis paslaugomis. Dalyviai svarstė apie geriausią tokios nuotoliniu būdu pasiekiamos platformos, apjungsiančios didelės galios kompiuterius Baltijos jūros regione į vieną tinklą, sprendimą.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras.

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location