Gegužės 12 d.

Stulbinančios tendencijos maisto industrijoje: lietuviai kuria žmogaus pieno baltymus

2021-04-15 11:35 Dalintis:

Skaičiuojama, kad 2050 metais Žemėje gyvens apie 10 milijardų žmonių, todėl maisto poreikis išaugs kone dvigubai. Kol ieškoma alternatyvių ir tvarių maisto šaltinių bei diskutuojama, kaip pertvarkyti nusistovėjusias maisto gamybos ir tiekimo sistemas, kad sveikas ir saugus maistas visame pasaulyje būtų prieinamas ir ateities kartoms, Lietuvoje kuriami žmogaus pieno baltymai. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) paramą gavusio startuolio „Sunlight Biofoods“ vystomi produktai taps alternatyva tradiciniam karvės pienui ir augaliniams gėrimams.

Dalyvauja maisto pramonės revoliucijoje

Pieno ūkiai sunaudoja milžinišką kiekį vandens, žemės ploto ir prisideda prie klimato kaitos. Pavyzdžiui, galvijai į atmosferą išmeta net 14% visų dėl žmogaus veiklos susidarančių ir šiltnamio efektą skatinančių dujų. Augant supratimui apie pieno pramonės žalą žmonių sveikatai, aplinkai bei gyvulininkystės etines problemas, ateities įmonės visame pasaulyje ieško tvarių bei sveikų pieno pakaitalų.

Už Atlanto jau galime pamatyti ir tokius produktus kaip „Impossible Foods“ mėsainis, gaminamas su jautienos skonio paplotėliu be mėsos. Tokios tendencijos pastebimos ir pieno industrijoje – inovatyvūs startuoliai meta iššūkį tradiciniams ūkiams ir siūlo alternatyvius pieno šaltinius, kuriems išgauti nereikia karvės. Šiandien parduotuvių lentynose galime išvysti pakuotes su sojų, migdolų ar net anakardžių pienu. Plačiai nuskambėjo ir JAV įmonės „Perfect Day“ ambicijos gaminti ledus iš sintetinio karvės pieno. 

Prie šių lenktynių prisidedančią „Sunlight Biofoods“ komandą vienija vizija tapti maisto revoliucijos dalimi ir Lietuvą garsinti biotechnologijų laimėjimais. Sukūrę gausiausiai žmogaus piene randamo kazeino sintetinį atitikmenį ji siekia žengti žingsnį, keičiant tradicinę pieno industriją ir vartotojus supažindinti su visiškai naujais pieno pramonės sprendimais. 

„Kurdami žmogaus piene esančius baltymus, kurie galėtų būti naudojami, pavyzdžiui, pieno milteliams gaminti, prisidėsime prie realaus pokyčio pasaulyje“, – sako „Sunlight Biofoods“ vadovė Deimantė Binkytė ir priduria, kad tvarų, sveiką ir aplinkai nekenkiantį pieno pakaitalą kuriantys inovatoriai patys karvės pieno atsisako dėl sveikatos problemų.

Įvertinę rinką pergalvojo verslo modelį

Planuojama, kad iš žmogaus pieno baltymų gaminami pieno produktai neturės hormonų, antibiotikų, pesticidų ar kitų žalingų priedų. Kadangi dalis žmonių populiacijos yra alergiški karvės, bet ne žmogaus piene esantiems baltymams, šie produktai be laktozės jiems bus puiki alternatyva. Be to, jie išlaikys mums jau įprastas gyvulinio pieno maistines savybes – bus tokio pat skonio ir tekstūros.

„Mūsų technologijomis pagrįsti gamybos procesai reikalauja žymiai mažiau vandens ir žemės ploto, gali naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai reiškia, kad žmogaus pieno baltymų maisto produktai bus ne tik sveikesni, bet ir tvaresni bei ekologiškesni nei šiuo metu gali pasiūlyti pieno pramonė“, – privalumus vardina mokslinių tyrimų ir plėtros vadovas Juras Bielskis.

Nors iš pradžių buvo planuotas kitoks verslo modelis, galiausiai startuolis pasirinko verslas-verslui (b2b) bendradarbiavimą. Tai reiškia, kad baltymus jie ketina tiekti maisto technologijų įmonėms, su kuriomis vystys bendrus produktus: „Pirminė idėja buvo gana poetiška – norėjome, kad prekybos centrų lentynose puikuotųsi mūsų pačių gaminami produktai. Vis dėlto, įvertinę rinką, supratome, kad idėjos komercializavimui pasirinkę verslas-verslui modelį galėsime bendradarbiauti su daugiau maisto gamybos kompanijų ir kartu į rinką pristatyti įvairesnių kategorijų pieno produktų“, – strateginį pasirinkimą komentuoja startuolio vadovė.

Per metus – milžiniškas startuolio žingsnis

Gyvybės mokslams skirto MITA projekto komanda ambicingus inovatorius pastebėjo prieš metus, kai šie kreipėsi pagalbos vystant farmacijos ir raudonosios biotechnologijos krypties idėją.

Gyvybės mokslų inovacijų konsultantas Deividas Petrulevičius pastebi tendenciją, kad tvarumas ir ekologija tampa neatsiejama startuolių kuriamų inovacijų dalimi, o tokie pavyzdžiai kaip „Sunlight Biofoods“ demonstruoja ambiciją keisti vartojimo įpročius, gerinti žmonių sveikatą ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

„Per trumpą laiko tarpą „Sunlight Biofoods“ komanda nuėjo gana sklandų jauno startuolio kelią: aktyviai dalyvavo įvairiuose mokymuose, konsultavosi su MITA gyvybės mokslų projektų ir kitais ekspertais. „Wanted: Life Sciences Innovator“ konkurso veiklų metu ji iki verslo modelio išgrynino savo idėją, ją pasitikrino su investuotojais. Vėliau buvo suformuota komanda, rasti patyrę bioinžinerinės bei biotechnologinės srities partneriai, pradėtos rinkodaros veiklos ir gautas pirmasis finansavimas. Toliau vystant inovaciją itin svarbi komanda. Tai – šio startuolio stiprybė. Komandoje nuo pat pradžių apjungiamos ir stiprinamos tiek verslo vadybos, tiek mokslinių tyrimų žinios ir kompetencijos“, – pabrėžia D. Petrulevičius.

Rudenį inovatoriai dalyvavo ir „Life Sciences Startup MasterClass“. Akceleravimo programos pabaigoje pateikę „Inostarto“ paraišką finansavimui gauti jie šiuo metu įgyvendina projektą „Rekombinantinio žmogaus pieno beta kazeino baltymo sintezė (SMART MILK 1.0)“. Jo metu atliekant mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą ir, pasinaudojus šiuolaikinės ląstelinės agrokultūros metodais, siekiama sukurti žmogaus pieno beta kazeino prototipą.

Artimiausiuose MITA priemonėmis aktyviai besinaudojančios įmonės „Sunlight Biofoods“ planuose – vieno iš žmogaus pieno sudėtyje esančių baltymų – beta kazeino – gamyba ir proceso našumo įvertinimas. Tikimasi, kad kartu su partneriais struktūravus įmonę, ji galės lanksčiai prisitaikyti prie rinkos poreikių, o pirmieji maisto produktai rinkoje pasirodys per artimiausius 2-3 metus. 

Projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ tikslas – gyvybės mokslų industrijos populiarinimas, žinių perdavimo, technologijų pažangos, inovacijų, komercializavimo bei naujų įmonių kūrimosi skatinimas ir tarptautinio Lietuvos, kaip GMI šalies, įvaizdžio kūrimas. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Šaltinis: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Pasidalinkite savo nuomone

Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Privalomi laukai pažymėti*

icon-search icon-time icon location