Senėjanti visuomenė – pavojus ar galimybės?

Paklausus „ar žinote kas yra sidabrinė ekonomika?“, devyni atsakymai iš dešimties būna neigiami. Į vyresniojo amžiaus žmonių poreikius orientuota ekonomika nepažįstama ne tik didžiajai daliai Lietuvos visuomenės, bet ir verslo ar viešojo sektoriaus atstovams.

„Nemaža dalis Europos, JAV bei kitos šalys turi strategijas, kaip pritaikyti ekonomiką prie visuomenės senėjimo, sušvelninti jo pasekmes ir gauti naudos. O Lietuvoje, nors esame viena iš sparčiausiai senėjančių visuomenių Europos Sąjungoje, apie šią sritį beveik nekalbama“, – sidabrinės ekonomikos žinomumo stoką paaiškina Lietuvos inovacijų centro Inovacijų analizės ir politikos departamento vadovė Giedrė Ramanauskienė.

2017 m. Lietuvoje vyresni nei 65 metų asmenys sudarė 19,3 proc. visų Lietuvos gyventojų. Remiantis „Eurostat” prognozėmis, Lietuvos gyventojų skaičius nedidės, visuomenė nesustos senėjusi ir iki 2025 m. ši gyventojų grupė viršys 30 proc. ribą. „Nėra stebuklingo būdo padaryti mūsų visuomenę jaunesnę, visuomenės senėjimo problema savaime neišsispręs, todėl turime prisitaikyti ir imtis tvarių strateginių priemonių, kad mūsų gyventojams būtų užtikrinama ori senatvė“, –  sako parlamentaras, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.

Akivaizdu, skambinimas pavojaus varpais bei trumpalaikiai sprendimai senėjančios visuomenės iššūkių neįveiks. Tad galbūt reikėtų suklusti ir užuot žvelgus į kylančius pavojus, matyti nešamas galimybes. Šiuo metu Europos Sąjungoje daugiau kaip 200 mln. gyventojų yra vyresni nei 50 metų. Kasmet prekėms ir paslaugoms jie išleidžia daugiau kaip 2500 mlrd. eurų, o dar po penkerių metų ši rinka išaugs iki 4000 mlrd. eurų. Paskaičiuota, kad daugiausiai pinigų yra išleidžiama su sveikatinimu susijusioms paslaugoms. Tai milžiniškas, tačiau Lietuvoje visiškai neišnaudojamas, potencialas.

Galimybės verslui

Viena perspektyviausių sidabrinės ekonomikos plėtros sričių pasaulyje – gerontotechnologijos. Pagrindinis šių technologijų tikslas – stiprinti pagyvenusių žmonių siekius ir galimybes, siekiant komforto, saugumo, geros savijautos, pilnaverčio socialinio dalyvavimo ir savarankiškumo. Nepaisant tokių technologijų pritaikomumo įvairovės (nuo sveikatos ir judėjimo iki pomėgių ir bendravimo), Lietuvoje jomis naudojamasi labai ribotai. „Pagyvenusio amžiaus žmonės nenoriai pripažįsta naujas technologijas dėl „technikos baimės“. Be to, jų akimis tokios pagalbinės priemonės pabrėžia nesavarankiškumą, trikdo įprastinę namų rutiną, nemažai kainuoja. Galiausiai net ir patys sveikatos priežiūros darbuotojai neturi pakankamai žinių apie visas technologijų teikiamas galimybes“, – pagrindinius tokių technologijų vystymą trikdančius veiksnius vardina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Geriatrijos klinikos vadovė prof. Vita Lesauskaitė.

Kita potenciali, bet Lietuvoje taip pat neišnaudojama sidabrinės ekonomikos verslo niša – telemedicina. Tai – technologijos, sukurtos teikti medicinos paslaugas nuotoliniu būdu, siekiant didinti kokybiškų medicinos paslaugų prieinamumą, ypač aktualų kaimiškose vietovėse gyvenantiems Lietuvos senjorams. Šios technologijos gali būti taikomos paciento priežiūrai ir stebėsenai, vaizdo konsultacijoms, diagnostikos tyrimams atlikti namuose, informacijai įvairiomis sveikatos priežiūros temomis perduoti bei paslaugoms užsakyti. Visa informacija specialių technologijų pagalba nuotoliniu būdu perduodama paciento sveikatos priežiūros specialistui.  

Novatoriška verslo vystymo kryptimi taip pat galėtų tapti produktai ir paslaugos, orientuotos į individualias genetika paremtas senėjimo strategijas. Technologija, apdorodama organizmo genetinėje medžiagoje slypinčią informaciją, gebėtų sudaryti individualizuotą „senėjimo planą“: rekomenduojamus vaistus, galimas ligas ir grėsmes, sporto rekomendacijas ir t.t.

Potencialas Lietuvoje neišnaudojamas

Skamba per daug gerai, kad būtų tiesa? Tik ne šiuo atveju – potencialo plėtoti tokias technologijas mūsų šalyje yra. Europos Komisijos ekspertų teigimu, biotechnologijų sritis Lietuvoje vystosi dideliu greičiu ir pritraukia reikšmingas užsienio investicijas. Lietuvoje yra daugiau kaip 50 įmonių, kuriančių, plėtojančių ar naudojančių molekulines technologijas medicinos ir biofarmacijos srityse. Dauguma šių įmonių pardavimus skaičiuoja šimtais milijonų eurų. Be to, galime pasidžiaugti didžiuliu Lietuvos mokslo institucijų potencialu molekulinių technologijų srityje bei bendradarbiavimu su verslo įmonėmis. Galiausiai, turime aukščiausio lygio specialistus  telekomunikacijų, informatikos ir bioinformatikos srityse, kurie gali reikšmingai prisidėti kuriant informacines sistemas, skirtas medicininiams duomenims saugoti ir apdoroti bei didelės apimties vaizdinei ir tekstinei informacijai perduoti bei archyvuoti.

Tačiau kodėl, net esant sąlygoms, 4000 mlrd. eurų potencialą Europoje turinti sidabrinė ekonomika nėra plėtojama Lietuvoje? Vieno atsakymo nėra, bet pakankamai akivaizdu, kad mūsų šalyje vis dar egzistuoja negatyvus visuomenės ir verslo požiūris į senyvo amžiaus žmones. Šalia to, trūksta vientiso paslaugų teikimo ir jų finansavimo tinklo vyresniems žmonėms. Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstatyminė bazė neatitinka šių dienų poreikių. Stinga lankstumo ir aiškumo reglamentuojant gydytojų vizitus į namus ir virtualių specialistų konsultacijas. Galiausiai, Lietuvos akademinis pasaulis neskiria pakankamai dėmesio geriatrinei medicinai. Tad kol vyresniojo amžiaus asmenys nebus pradėti matyti kaip klientai, o ne vien tik pacientai, ekonomikos prisitaikymas prie visuomenės senėjimo išliks problematiškas.

Siekdamas aptarti senėjančios visuomenės iššūkius, Lietuvos inovacijų centras (LIC) organizavo kelis renginius, kuriuose kartu su medikais, politikais, senjorais bei verslo atstovais diskutavo apie inovatyvių ir technologinių sprendimų poreikį bei pasiūlą vyresnio amžiaus žmonėms. Pagrindinės renginiuose aptartos idėjos bei įžvalgos vėliau bus naudojamos kuriant veiksmų planą, kaip paskatinti sidabrinės ekonomikos proveržį Lietuvoje.  

LIC, įgyvendindamas sidabrinės ekonomikos augimą skatinančią tarptautinę iniciatyvą OSIRIS, ieško naujų verslo nišų, skatina naujų produktų ir paslaugų plėtrą bei remia inovacijų diegimą. Šiomis veiklomis siekiama prisidėti prie senyvo amžiaus žmonių poreikių realizavimo bei visuomenės senėjimo problemų sprendimo. LIC taip pat siekia tobulinti inovacijų politikos formuotojų ir įgyvendintojų gebėjimus atliepti senėjančios visuomenės problemas bei sudaryti tinkamas sąlygas inovacijų plėtrai. Iniciatyva įgyvendinama pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo Interreg Baltijos jūros regiono programą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. 

Autorė: Agnė Obelenytė, Lietuvos inovacijų centras